Dangus griūva?

Paslaptingi dangaus „drebėjimai“ ritasi per pasaulį ir niekas nežino kodėl.

Kaip kartais dreba žemė, taip virpa ir dangaus. Tik kas sukelia tokius drebėjimus, gaubia paslaptis.

Pasaulinio masto fenomenas

Jeigu jums kada nors yra tekę girdėti tolimą, bet stiprų garsą, panašų į griaustinį ar automobilio nesandaria išmetimo sistema sukeltą „sprogimą“, bet neturintį akivaizdaus paaiškinimo, tikėtina, jog patyrėte dangaus drebėjimą.

Pranešimų apie tokį šiurpoką reiškinį jau seniai sulaukiama visame pasaulyje. Kai kur vietos gyventojai net yra sugalvoję jam pavadinimą.

JAV Niujorko valstijoje, prie Senekos ežero, tokius garsus iš dangaus vadina Senekos patrankomis.

Pranešimai apie keistus garsus iš dangaus registruojami jau daugiau nei 200 metų.

Belgai, kai išgirsta žemą bumbsėjimą, atriedantį iš rūko gaubiamų pakrančių arba iš ežerus ir upes dengiančios miglos, sako „mistpoeffer“.

Japonijoje šis fenomenas žinomas kaip „uminari“ – tiesiogiai išvertus, „aimanos iš jūros“.

Paaiškinti ne taip paprasta

Buvo daug bandymų paaiškinti keistus ir grėsmingus garsus – Saulės žybsniais, paviršiniais žemės drebėjimais, cunamiais atviroje jūroje, povandeninių uolų įgriuvomis bei nuošliaužomis.

Kiti specialistai įsitikinę, kad žmonės girdi smūgines bangas, susidarančias kariniams naikintuvams viršijus garso greitį.

Ir pastaroji versija būtų labai logiška, bet ji nepaaiškina istorinių pranešimų apie „griūvantį dangų“ – o šie registruojami jau daugiau kaip 200 metų!

JAV keisti garsai iš dangaus pirmąkart dokumentuoti dar 1811 metais. Naujojo Madrido Misūrio valstijoje gyventojai juos girdėjo prieš ir per 7,2 balo žemės drebėjimą – „tarsi kas būtų šaudęs iš artilerijos pabūklų“.

Jau minėto Senekos ežero apylinkių gyventojai, tarp jų ir garsusis rašytojas Džeimsas Fenimoras Kuperis, sprogimus čia girdėdavo dar XIX a. viduryje.

Panašus dundėjimas girdėtas ir 1886-ųjų rugpjūtį Čarlstone, Pietų Karolinoje, – net kelias savaites po to, kai čia įvyko 7,3 balo žemės drebėjimas.

Įtaria lankytojus iš kosmoso

Visgi nemažai mokslininkų įsitikinę, kad dangaus drebėjimų kaltininkų reikėtų ieškoti ne žemėje, o virš jos. Čia vieni pagrindinių įtariamųjų – bolidai. Šviesūs didelės masės meteorai, kuriems krentant matomas ugnies kamuolys ir ilgas dūmų pėdsakas. Galiausiai pasigirsta ir griausmas, nes patekę į Žemės atmosferą bolidai sprogsta.

Jeigu toks sprogimas įvyksta virš storo debesų sluoksnio, jo garsas gali nuvilnyti labai plačiai. Jokie fiziniai meteoro pėdsakai žemės dažniausiai taip ir nepasiekia, taigi įrodymų apie jo vizitą nelieka.

Alternatyvus paaiškinimas galėtų būti dujos, išsiveržiančios iš po ežerų dugną dengiančių nuosėdų. Juk vargu ar atsitiktinai net kelios vietovės, garsėjančios dangaus „drebėjimais“, yra prie didelių ir gilių ežerų, tokių kaip Senekos Jungtinėse Amerikos Valstijoje.

Būtų logiška, jei ne vienas svarbus „bet“: griausmą iš debesų žmonės girdi ir labai toli nuo bet kokių vandens telkinių.

Tai žemė ar vis dėlto dangus?

2020 metais amerikiečiai tyrėjai iš Šiaurės Karolinos universiteto sutikrino straipsnius vietos naujienų leidiniuose su atmosferos jutiklių ir seismografų tinklo nuo 2013-ųjų rinktais duomenimis. Ir nerado nė vieno atvejo, kad keisti garsai būtų sutapę su žemės drebėjimais. Todėl padarė vienintelę galimą išvadą: garso šaltinis – atmosfera.

Ir dar. Sprendžiant iš vietovių išsibarstymo po visą pasaulį ir hipotezių įvairovės, gali būti, jog dangaus „drebėjimų“ priežastys irgi gali būti skirtingos.

Bet kol kas ne tai mokslininkams svarbiausia, nes kad ir kiek priežasčių būtų, jas gaubiančios paslapties jiems niekaip nepavyksta atskleisti.