Parodą pristatė (iš kairės): Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas, Daugpilio Marko Rothko meno centro darbuotoja Inga Gedžūnė, direktorius Maris Čačka ir vyriausioji fondų saugotoja Zanė Melanė. L. Zupkaitės nuotr.

Dailės galerijoje – Latvijos keramikos grando kūryba

Sekundė
Daiva BARONIENĖ
Kultūra
2021.08.15 15:00

Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone eksponuojamos dvi išskirtinės parodos. Antrame aukšte pristatoma birželį Panevėžyje vykusio Tarptautinio keramikos simpoziumo dalyvių kūryba, pirmame – garsaus Latvijos keramiko Peterio Martinsono paroda „Formos ir linijos“.

Šis menininkas, Latvijos šiuolaikinės keramikos tėvas ir pagrindinė šios srities varomoji jėga, keramikos meno istorijai turėjo ir tebeturi daug reikšmės. Įgijęs architekto išsilavinimą, bet ėmęsis keramikos, P. Martinsonas sukūrė savitą, architektūrine stilistika pagrįstą unikalų braižą ir juo dabar seka įvairių šalių keramikai.

Garsaus iš Daugpilio kilusio Latvijos menininko, šios šalies Dailės akademijos studentams dėsčiusio keramiką, Panevėžyje pristatyta paroda – abiejų šių miestų senokai besitęsiančio bendradarbiavimo rezultatas.

Daugpilyje esančio Marko Rothko meno centro vadovas Maris Čačka skaičiuoja, kad Panevėžio ir Daugpilio menininkai bičiuliaujasi netgi ilgiau nei veikia Marko Rothko meno centras, įkurtas prieš aštuonerius metus.

Panevėžio simpoziumų dalyvis

Dailės galerijos direktoriaus Egidijaus Žukausko teigimu, Panevėžiui tris kartus buvo tekusi didžiulė garbė keramikos simpoziumuose sulaukti P. Martinsono. Simpoziumų metu sukurti jo darbai yra tapę Panevėžio, o kartu ir visos šalies nuosavybe.

Galerijoje surengtoje parodoje eksponuojami 1978–1999 m. P. Martinsono keramikos kūriniai iš akmens masės. Be kita ko, tuomet jo kūryba buvo siejama ir su Panevėžio tarptautiniu keramikos simpoziumu.

Į parodos atidarymą atvykusi P. Martinsono kūrybos tyrinėtoja Zanė Melanė atkreipė dėmesį, kad šio Daugpilyje gimusio, Rygoje gyvenusio, kūrusio, kitus kurti mokiusio menininko kūriniai po jo mirties grįžta į Daugpilį, jie kaupiami Marko Rothko meno centre, o kolekcija nuolat pildosi. Šiame centre veikia nuolatinė, lankytojų dėmesio sulaukianti P. Martinsono kūrinių ekspozicija.

P. Martinsonas kūrė naudodamas ir molį, ir šamotą, ir porcelianą.

„Šio kūrėjo darbai ryškiai skiriasi nuo kitų menininkų, o skiria juos pabrėžtos, išryškintos linijos“, – teigė Z. Melanė.

Tad ir Panevėžyje surengtos jo kūrinių parodos pavadinimas „Formos ir linijos“.

Pralaužęs raudonas užkardas

Pasak Z. Melanės, savitą braižą sukūręs P. Martinsonas dar sovietmečiu savo menu atvėrė duris į pasaulį ir sugebėjo pralaužti sovietmečio užkardas. Jį, kaip išskirtinį kūrėją, pažino Vakarų pasaulis, kvietėsi į simpoziumus, mokėsi iš jo, sėmėsi patirties. P. Martinsonas netgi buvo išrinktas Ženevoje veikiančios Tarptautinės keramikos akademijos nariu.

Šiemet šiam menininkui būtų sukakę 90 metų. Minint jo sukaktį, visoje Latvijoje organizuojama nemažai renginių, kurių vienas – kaip tik dabar vykstanti Latvijos keramikos bienalė.

O Panevėžys P. Martinsonui buvo svarbi vieta.

„Į jūsų miestą jis atvykdavo susitikti su pažįstamais pasaulio keramikais, dalyvaudavusiais keramikos simpoziumuose“, – teigė M. Čačka.

P. Martinsono kūrinių paroda „Formos ir linijos“ Keramikos paviljone veiks iki rugsėjo 25 dienos.

P. Židonio nuotraukos