-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dabar ties bankroto riba atsidūrę vandentiekininkai tvirtina tapę įkaitais dar praėjusio Seimo kadencijos pabaigoje priimto Žemės gelmių įstatymo. Jame atsirado reikalavimas tiekėjui turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotus leidimas naudoti vandenvietes.
Panevėžio apskrityje patikrinę vandens tiekėjus, aplinkosaugininkai aptiko, kad daugelis jų iš žemės gelmių siurbia vandenį neturėdami tam geologų leidimų, ir apdalijo drakoniškomis baudomis. Jų sulaukę vandentiekininkai net pamėlo – kai kuriems sumos perkopė netgi ne vieną šimtą tūkstančių eurų.
Tokių sankcijų sulaukusieji iki šiol bylinėjasi teismuose ir kai kurie jau švenčia pirmąsias pergales.
Kol vandentiekininkai galynėjasi su aplinkosaugininkais, dar didesnės kovos verda pačiame šalies valdžios lopšyje – Seime. Parlamentarai iki paraudonavimo susikirto dėl Žemės gelmių įstatymo pataisų.
Skaudžiausiai aplinkosaugininkų rykštė kirto rajono Savivaldybės įmonei Velžio komunaliniam ūkiui. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas jai nurodė valstybei sumokėti 627 tūkst. eurų.
Tokią sankciją vandens tiekėjai paskyrę aplinkosaugininkai motyvavo, jog per tikrintą laikotarpį – 2016–2018 metus – įmonė neturėjo Geologijos tarnybos leidimo naudotis nė viena iš 33-ų eksploatuojamų vandenviečių.
Nors įstatymas, įpareigojęs pasirūpinti leidimais naudotis žemės gelmių turtu, įsigaliojo maždaug prieš penketą metų, pirmosioms dviem vandenvietėms komunalininkai leidimus gavo tik 2018-ųjų sausį, o paskutinėms – tų metų gruodį.
Velžio komunalinio ūkio direktorius Vaidas Virbalas ramina, kad daugiau nei pusę milijono siekianti priskaičiuota skola valstybei bent jau kol kas vandens kainoms rajone neatsilieps – teisės aktai neleidžia baudų perkelti ant vartotojų pečių. Visgi tai dar nereiškia, kad vandentiekiu besinaudojantys kaimo žmonės gali būti ramūs: arba rajone veikiančiam komunalininkui tektų kelti rankas į viršų ir skelbti gyvavimo pabaigą, arba rajono Savivaldybė turėtų savo biudžete paieškoti papildomų šimtų tūkstančių eurų.
„Tokio dydžio suma įmonei – niekaip nepakeliama našta“, – sako V. Virbalas.
Kol kas jis mato ir trečią kelią.
Velžio komunalinis ūkis dar vasarį pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir kol vyksta jo nagrinėjimas, baudos mokėjimas laikinai sustabdytas.
V. Virbalas kategoriškai nesutinka su aplinkosaugininkų pritaikyta sankcija. Anot jo, Velžio komunalinis ūkis, kaip ir daugelis kitų vandens tiekėjų, tiesiog tapo dar praėjusios kadencijos Seime spontaniškai priimto įstatymo įkaitu.
„2015-aisiais pakoreguotas įstatymas, kad reikia mokėti vandens tiekimo mokestį. Tam pereinamojo laikotarpio nebuvo numatyta, o reikėjo susitvarkyti krūvą dokumentų – žemės nuosavybės klausimus, gauti Geologijos tarnybos leidimą naudoti vandenvietę. Vos tik sužinoję, kad reikės tokių dalykų, iš karto pradėjome dokumentų tvarkymo procedūras“, – pasakojo V. Virbalas.
Anot jo, biurokratinis mechanizmas, kol įmonė sulaukė leidimų, sukosi kone porą metų.
Nepaisant, kad Velžio komunalinis ūkis klientams tiekiamą vandenį iš žemės gelmių ėmė be leidimų, pasak V. Virbalo, mokestį valstybei už vandens naudojimą mokėjo. Netgi ir patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė teisingai deklaruodavo išgauto vandens kiekius.
Visgi, kaip numato įstatymas, jeigu be leidimo naudojami žemės gelmių ištekliai, už išgautą požeminio vandens kiekį turėjo būti skaičiuojamas mokestis padidintu tarifu – padauginus iš 10-ies. Dėl to įmonei ir apskaičiuota 627 683 Eur bauda.
„Baudą gavome tik dėl to, kad mokestį už vandenį iš žemės gelmių mokėjome neturėdami geologų išduoto popierėlio, o jį gauti truko net ne metus“, – situacijos absurdiškumą mato V. Virbalas.
O Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijoje, Gegužinės kaime besidarbuojantis ūkininkas Raimondas Vitkauskas teisme jau sulaukė šiokių tokių nuolaidų. Už tai, kad be leidimo naudojosi keturiomis vandenvietėmis, jo ūkiui buvo priskaičiuota valstybei sumokėti 156 tūkst. eurų. Pirmos instancijos Vilniaus administracinis teismas šią sumą sumažino iki 75 tūkst. eurų.
Ūkininkas taško nededa. Pateikęs skundą aukštesnės instancijos teismui, jis mano, jog adekvati bauda turėtų siekti perpus mažiau – 30 tūkst. eurų. Tai yra tiek, kiek sudarytų sunaudotą vandens kiekį padauginus ne iš 10-ies, kaip dabar numato įstatymas, bet iš dviejų.
„Mes iš dalies pripažįstame nusižengimą ir sutinkame, kad turime atsakyti už tai, kad laiku kažko nepadarėme. Bet aplinkosaugininkų sankcijos nėra adekvačios. Juolab kad ūkis iš tiekto vandens nepasipelnė – tiekėme vandenį kaimo gyventojams, bendruomenei, medicinos punktui, mokyklai neimdami jokio mokesčio ir už tai buvome nubausti. Sutinkame, kad įstatymų reikia laikytis. Bet įstatymai turėtų būti konkretūs, logiški ir ne spontaniški“, – tvirtina su Aplinkos apsaugos departamentu besibylinėjantis R. Vitkauskas.
R. Vitkausko ūkis valdė keturis gręžinius. Ūkininkas pasakoja leidimų nesuskubęs išsiimti ne tik taupydamas pinigus, bet ir tikėdamasis, jog įstatymas sulauks pataisų.
„Viskas buvo gerai, bet turbūt prireikė užsidirbti geologams. Ir sugalvojo, kad gręžiniams naudoti reikalingi leidimai. O vieno gręžinio leidimo kaina nuo 1500 iki 2000 eurų. Taupydami pinigus ir laukdami politikų protingo sprendimo dėl lengvatų, tų leidimų neišsiėmėm. Kai pradėjome rūpintis tais leidimais, stovėjome eilėje, nes nedaug įmonių tą atlieka. Dokumentų tvarkymas truko dvejus metus. O tada atvažiavo mūsų tikrinti. Kai suskaičiavo baudą, net mėlyni palikom“, – kalbėjo R. Vitkauskas.
Iš keturių naudotų gręžinių ūkininkas sako du užkonservavęs. Pasilikęs du – tiek, kiek reikalinga ūkio reikmėms.
„Baudą gavome tik dėl to, kad mokestį už vandenį iš žemės gelmių mokėjome neturėdami geologų išduoto popierėlio.“
V. Virbalas
„Galėjome 2015-aisiais, kai įsigaliojo įstatymas, nutraukti gyvenvietei vandens tiekimą. Bet ir rajono Savivaldybė, ir meras prašė to nedaryti. Ramino, kad turėtų būti loginiai sprendimai dėl tų leidimų. Bet tai buvo tik žodžiu pasikalbėjimai, o kai atėjo tikrinti, remtasi įstatymu. Šis nepaliko jokio pereinamojo laikotarpio susitvarkyti tiems visiems biurokratiniams dalykams. Užtat dabar advokatai, teismai turi darbo, o buvo galima kitokiu politiniu sprendimu padaryti tvarką. Turbūt kiekvienoje savivaldybėje yra jos valdomų įmonių, kurios dabar verčiamos iš mokesčių mokėtojų pinigų mokėti baudas. Iš vienos kišenės kraunami pinigai į kitą, o tarp tų sraigtelių patekome ir tokie kaip mes, gręžinius turintys ūkininkai“, – sako R. Vitkauskas.
Dar keistesnė situacija susiklostė Biržų krašte. Ten solidžių sankcijų sulaukė net 23-ys vietos gyventojų bendruomenės, kadaise už SAPARD lėšas aptvarkiusios sovietinius vandens bokštus.
Aplinkos apsaugos pareigūnai patikrinimus, kaip naudojamas žemės turtas – kietosios iškasenos ir vanduo – atliko visoje Lietuvoje. Iš 8 mln. eurų skirtų sankcijų maždaug pusė teko vandentiekininkams.
„Mes iš Geologijos tarnybos kasmet gaunam sąrašus įmonių, neturinčių leidimų. Tik neturime pajėgumų visų patikrinti“, – sako Aplinkos apsaugos departamento direktorė Jūratė Rūkštelienė.
Ji nesutinka su nubaustųjų argumentais, jog įstatymas nepaliko pereinamojo laikotarpio privalomiems leidimams susitvarkyti. Aplinkosaugininkės nuomone, per beveik trejus metus, nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2018 m., kai prasidėjo tikrinimai, turėjo pakakti laiko biurokratinėms procedūroms.
Vandentiekininkus prislėgusios sumos suskaičiuotos sudėjus baudą už gręžinio naudojimą neturint geologų leidimo ir nesumokėtą mokestį padidintu tarifu, tai yra gauto vandens kiekį padauginus iš 10-ies.
J. Rūkštelienė pripažįsta, jog praktika rodo, kad nusprendusiesiems bylinėtis teismuose aplinkosaugininkų suskaičiuotos sumos gerokai sumažinamos.
Šiandien Seime vėl kelią skinasi Žemės gelmių įstatymo pataisos, audrą sukėlusios ne tik tarp parlamentarų. Į jas sureagavo ir prezidentūra, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Pastaroji ir opozicija įžvelgia didžiules nuolaidas žemės ūkiui.
Valdantieji atsikerta bandantys taisyti pirmtakų klaidas.
Seimo komitetuose svarstoma valstiečių Viktoro Rinkevičiaus ir Petro Nevulio parengta Žemės gelmių įstatymo pataisa, pagal kurią miestelių ir kaimų gyventojams, naudojantiems požeminį vandenį iš gręžinių, būtų galima be Geologų tarnybos leidimo jo pasiimti daugiau, nei leidžiama dabar. Pataisų autoriai motyvuoja, jog sovietmečiu kaimuose statyti vandens tiekimo įrenginiai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, valstybė neskiria lėšų jiems modernizuoti ir tokiais besinaudojantiesiems nėra galimybių gauti Geologijos tarnybos leidimo.
Kartu parlamentarai kelia klausimą ir dėl vandentiekininkus prislėgusių baudų. Jas siūloma diferencijuoti – skaičiuoti sunaudoto vandens kiekį dauginant nebe iš 10-ies, o 2 arba 5 kartų.
Visgi kiti Seimo nariai įžvelgia, kad naudos iš to turės stambieji ūkininkai.
Vienas iš aršiausiai pasisakančių žemės gelmių klausimu panevėžietis parlamentaras Povilas Urbšys mato Seime bandymus ūkininkams sudaryti išskirtines sąlygas.
„Keista, kad kai aplinkos apsaugos pareigūnai patikrino, kaip laikomasi įstatymo dėl gamtos išteklių mokesčio mokėjimo, nustatė, kad kai kurie ūkio subjektai nesilaiko sąžiningo mokėjimo. Daugiausia tokių ūkininkų – Panevėžio krašte. Kai buvo užminta ant jų interesų, tikrinimai buvo sustabdyti, o Seime atsirado įstatymo pataisos, kurios tokius pažeidėjus amnestuotų, o toliau nustatytų jiems mažesnį mokėjimo tarifą“, – piktinosi P. Urbšys.
Anot jo, jei Seimo nariai atskirtų visuomenės interesą nuo asmeninių, įstatymo pataisos, koreguojančios baudų dydį, suktųsi greičiau.
„Mes kiekvienas už vandenį mokam. Nepaisant to, norima vieniems sudaryti geresnes sąlygas – amnestuoti tuos, kurie nemokėjo už vandenį, ir nustatyti ne 10 centų už kub. m, o 3 ir dar įvesti limitą, kada jam mokėti nereikia. Prezidentūra aiškiai pasakė, kad ji vetuos tokį įstatymą, nes negali būti įstatymo, kuris vienai grupei sukurtų šiltnamio sąlygas“, – pabrėžė P. Urbšys.
Valdančiųjų atstovas panevėžietis Petras Nevulis parlamentaro P. Urbšio įtarinėjimus dėl šiltnamio sąlygų, specialiai sudaromų ūkiams, vadina nepagrįstais išvedžiojimais.
„Mokesčio už valstybės gamtos išteklius dydis dar yra svarstomas, bet kad baudas vertėtų sumažinti, Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs. Bauda, apskaičiuota sunaudotą vandens kiekį dauginant iš dviejų, nebe iš dešimties, kaip dabar, būtų adekvati auklėjamoji priemonė, kuri nenuvestų įmonių, bendrovių ir ūkių į bankrotą. Kolega P. Urbšys sako, kad gina valstybės interesus, bet valstybė yra žmonės, o kai mes giname žmonių interesus – giname ir valstybės. Valstybės be žmonių nebūna“ – atsikerta P. Nevulis.
Jis įsitikinęs, jog be leidimo gręžiniais besinaudojusiems vandens tiekėjams pritaikytos sankcijos nepamatuotos ir gali netgi sužlugdyti dalį verslo.
„Mūsų užduotis skatinti verslą, o ne žlugdyti. Turėtume suprasti, kad maksimalus baudų taikymas neigiamai atsilieptų ne tik verslininkams bet ir dirbantiesiems, jų šeimoms. Verslas kuria darbo vietas, moka mokesčius, o mes nenorime į tai atsižvelgti?“ – aiškino seimūnas.
Pasak P. Nevulio, klaida padaryta praėjusio Seimo kadencijos pabaigoje priimtame įstatyme, kuriame nebuvo numatyta jokio pereinamojo laikotarpio leidimams įsigyti.
„Mano nuomone, jis buvo būtinas, nes daug vandenviečių neįteisintos, dalis jų nuo sovietmečio nesutvarkytos. Įstatyme numatytos sankcijos tikrai per didelės, juk žmonės nevogė, gręžinių neslėpė. Nesakau, kad nereikia bausti, tačiau nematyti situacijos ir reikalauti – lengviausia“, – tvirtina aistras sukėlusių pataisų vienas iš autorių.
