-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau graužikų kūnas labai skiriasi nuo žmonių, todėl dažnai pelėms tinkamas gydymas žmonėms nėra veiksmingas.
Keista, bet šiuo atžvilgiu vilkai yra daug artimesni žmonėms – jie serga beveik tomis pačiomis ligomis, o jų kūnas, kaip ir žmogaus, kovoja su piktybinėmis ląstelėmis.
Tačiau stebėdami vilkus Černobylio zonoje JAV mokslininkai išsiaiškino, kad jie iš viso neserga vėžiu. Tyrėjų teigimu, jų imuninė sistema mutavo, todėl atsirado atsparumas vėžiui.
Šis atradimas gali būti raktas į veiksmingą kovą su mirtina liga.
1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė nelaimė – reaktoriaus sprogimas išmetė į atmosferą radioaktyvias medžiagas, kurios nusėdo didžiulėje teritorijoje.
Intensyviausiai užterštos draudžiamosios zonos plotas yra 2600
kvadratinių kilometrų. Tačiau daugelis šios srities gyvūnų sugebėjo prisitaikyti ir išgyventi esant dideliam radiacijos lygiui.
Dėl to per pastaruosius beveik 40 metų Černobylio zonoje susiformavo unikali ekosistema.
Čia atrasta neįprasta Černobylio šunų populiacija, kuri savo genomu skiriasi nuo Rytų Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų atstovų. Jie nebijo radioaktyviosios spinduliuotės ir netgi aktyviai dauginasi.
Vilkai taip pat sugebėjo prisitaikyti prie panašių sąlygų, suteikdami mokslininkams unikalią galimybę ištirti jų gebėjimą išgyventi, nepaisant to, kad organizme susikaupė didelis kiekis radioaktyviųjų dalelių.
Tarp kitų tyrinėtojų šiuos gyvūnus pradėjo tirti Prinstono (JAV) universiteto evoliucijos biologė ir ekotoksikologė Kara Lav.
Tyrimui atrinktiems vilkams buvo uždėti antkakliai su GPS sekimo įrenginiais ir dozimetrais.
Tai leido stebėti kiekvieno individo judėjimą, taip pat gauti informacijos apie radiacijos poveikį. Kaip paaiškėjo, vilkų gaunama spinduliuotė net 6 kartus viršija tą, kuri dar būtų saugi suaugusiam žmogui.
2014 metais Prinstono universiteto mokslininkai, vadovaujami K. Lav, paėmė vilkų kraujo mėginius, kad suprastų jų organizmo reakciją į radiaciją.
Visi žinome, kad radiacija provokuoja vėžines ligas. Todėl vilkai turėtų susirgti vėžiu, bet kažkodėl taip neatsitinka. Tyrimas parodė, kad jų imuninė sistema – pakitusi.
Kaip rašoma „Society of Integrative and Comparative Biology“ leidinyje, Černobylio vilkų imunitetas primena vėžiu sergančių žmonių, kuriems atlikta spindulinė terapija, imuninę sistemą.
Per tyrimą mokslininkai netgi sugebėjo nustatyti vilkų genomo dalis, dėl kurių jie gali būti atsparūs vėžiui.
Dabar belieka tiksliai išsiaiškinti, kokios mutacijos vyko ir vyksta šiose DNR.
Visai gali būti, kad tokį atsparumą vėžiui turi ne tik vilkai, bet ir šunys, gyvenantys visai prie reaktoriaus zonos. Tačiau jų kraujo mėginiai kol kas nebuvo tirti.
Jei mokslininkams pavyks užbaigti tyrimą, įgytos žinios gali padėti kovoti su žmonių vėžiu.
Yra žinoma, kad kai kurios žmogaus genų mutacijos padidina vėžio išsivystymo riziką.
Pavyzdžiui, BRCA geno mutacija, kuri yra paveldima, padidina riziką susirgti krūties vėžiu.
Tačiau visiškai įmanoma, kad šis mutacijų „scenarijus“ gali būti nukreiptas priešinga kryptimi, tai yra prieš ligą.
Deja, nuo COVID-19 pandemijos pradžios visi darbai šia kryptimi Černobylyje buvo sustabdyti.
Jų atnaujinimo datą į neapibrėžtą ateitį nukėlė rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą.
Tačiau JAV mokslininkai nepraranda vilties, kad tyrimas bus kada nors baigtas, o rezultatai gali sukelti naują proveržį nesibaigiančioje kovoje su klastinguoju vėžiu.
