Buvusį vaiduoklį keis nauja verslo oazė

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2019.08.20 10:18

Nors per pastarąjį dešimtmetį Panevėžyje gyventojų sumažėjo daugiau nei dvidešimčia tūkstančių, investuotojai nenurašo penktojo pagal dydį miesto. Dar šį pavasarį nebaigtos statyti mokyklos griaučius pietinėje miesto dalyje, V. Alanto gatvėje, įsigijusi bendrovė paskelbė ieškanti nuomininkų būsimajam prekybos ir pramogų centrui.

Vietos verslininkai teigia vedantys derybas jau su dviem banginiais: planų grįžti į Panevėžį turinčiu kino teatru bei naujoku Aukštaitijos sostinėje – apdailos ir statybinių medžiagų parduotuvių tinklu.

Net dvidešimt šeštą kartą Panevėžio savivaldybės skelbtame aukcione ilgametį statybų vaiduoklį – 7 000 kv. m pastatą su 3,12 ha žemės sklypu už 224 tūkst. eurų įsigijusi panevėžiečių statybos bendrovė „JK ranga“ ėmėsi valyti statybvietės teritoriją ir ieškoti būsimųjų nuomininkų.

Planuojamo daugiau nei 11 000 kv. m pastato investiciniame projekte numatyta 2 600 kv. m prekybos salė, 550 kv. m kavinė, dar per 3 800 kv. m – siūlomos nuomotis patalpos, o daugiau nei 1 800 kv. m numatyta triukšmingai Panevėžį turėjusiam palikti komercinio kino teatrui „Forum Cinemas“.

„Sutarčių su „Forum Cinemas“ dar nėra pasirašyta, bet vyksta derybos. Mes juos susiradome ir pakvietėme. Matome, kad jie labai palankiai tą įvertino“, – teigė įmonės „JK Ranga“ akcininkas ir generalinis direktorius Arnoldas Kleiba.

Pastato savininkai mano, jog buvusios statybvietės vieta V. Alanto gatvėje gali būti patraukli įvairių sričių nuomininkams.

„Šita miesto dalis plečiasi. Mikrorajonas ganėtinai didelis ir čia tikrai trūksta kavinių, kitų paslaugų. Nuo to, kokie ateis nuomininkai ir kokie bus jų pageidavimai, priklausys, ar esamą pastatą griausime, ar rekonstruosime. Vertinant statybos kaštus, naują statyti visada pigiau, nes rekonstravus sudėtinga pritaikyti kiekvieno nuomininko poreikiams“, – sako A. Kleiba.

Projekto atsiperkamumas, anot bendrovės vadovo, priklausys nuo įsikursiančių nuomininkų. Verslininkas tvirtina neabejojantis, kad pavyks į V. Alanto gatvę pritraukti ir naujų prekės ženklų.

„Šnekamės su „Ermitažo“ parduotuvių tinklu. Jis irgi svarsto mūsų pasiūlymą“, – prasitarė A. Kleiba.

Investuotojas planuoja sutartis su būsimaisiais nuomininkais pasirašyti per ateinantį pusmetį, o naujas prekybos ir pramogų centras duris galėtų atverti jau 2022-aisiais.

Optimistai ir investuotojai, ir tarpininkai

Nekilnojamojo turto paslaugų kompanijos „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas teigia pietinėje miesto dalyje matantis laisvą nišą nebaigtos statyti mokyklos vietoje plėtojamam projektui.

„Kai kas sako, kad Panevėžys miršta. Jis tikrai nemiršta. Vietiniai investuotojai perka ir tikisi sutvarkyti bei išnuomoti, vadinasi, mato miesto perspektyvą“, – pabrėžė R. Paulauskas.

Anot jo, daug metų buvusi apleista statybvietė sutvarkyta gali tapti nauju traukos centru mieste, tai reikštų ir paties mikrorajono didesnį patrauklumą bei ūgtelėjusias nekilnojamojo turto kainas.

„Kai vietoje apleisto atsiranda naujas gražus infrastruktūros objektas, savaime suprantama, aplinkui išauga nekilnojamojo turto vertė. Tokio dydžio projektai greitai neįgyvendinami, jiems išvystyti užtrunka keletą metų, bet mes, tarpininkai, optimistai, o investuotojai dar didesni optimistai“, – sako R. Paulauskas.

Konkuruotų dėl žiūrovų

Į V. Alanto gatvėje planuojamą naują prekybos ir pramogų centrą atėjus kino teatrui „Forum Cinemas“, Aukštaitijos sostinėje dėl žiūrovų dėmesio su juo varžytųsi dar du tos pačios paslaugos teikėjai – neseniai duris atvėręs „Apollo“ bei Panevėžio savivaldybei pavaldus ir iš jos biudžeto finansuojamas „Garsas“. Nors pastarasis prisistato kaip nekomercinio kino rodytojas, visgi ketvirtadalis – 25 proc. – jame parodomos produkcijos sudaro komerciniai filmai. „Garse“ įrengtos dvi kino salės: didžioji, turinti 666 vietas, ir 78 vietų mažoji. Praėjusiais metais didžiojoje salėje viename seanse apsilankė vidutiniškai 29 žiūrovai, tai yra vos 4 proc. nuo joje esančių vietų, o mažojoje – 11,60 žiūrovas (14,87 proc.).

R. Paulausko nuomone, Panevėžiui atsidūrus dviejų komercinių kino teatrų konkurenciniame lauke, miesto Savivaldybė neišvengiamai bus priversta svarstyti iš miesto biudžeto išlaikomo „Garso“ perspektyvą.

„Man yra tekę gal tris kartus „Garse“ būti ir per juos visus salėje gal po šešis žiūrovus sėdėjo. Suprantu, kad kultūra ne visada ekonomiškai naudinga, bet kai yra alternatyva, Savivaldybei reikia rimtai pagalvoti“, – sako R. Paulauskas.

Kino centro direktorė Genė Pučinskienė sutinka, kad į Panevėžį atėjus dar vienam komercinio kino rodytojui, „Garsui“ tektų koreguoti savo veiklą.

„Konkuruotų du komerciniai tinklai tarpusavyje, o mūsų pobūdis būtų dar kitoks. Kai į Panevėžį kadaise atėjo „Forum Cinemas“, aš irgi sakiau, kad mes su juo nekonkuruosime, bet gilinsime nekomercinio kino ir edukacinę veiklą. Mes ir dabar ieškotume naujų krypčių“, – sako G. Pučinskienė.

Iš miesto biudžeto „Garsui“ pernai buvo skirta 289,3 tūkst. eurų. Jo paties gautos pajamos už paslaugas per 2018-uosius siekė 120 tūkst. eurų. Kitaip tariant, „Garsas“ pernai miestui kainavo 169,3 tūkst. eurų. Šįmet iš biudžeto šiai kultūros įstaigai skirta 174,2 tūkst. eurų.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #apleistas pastatas
• #mokykla
• #Panevėžys
• #Pilėnų g.
• #Statybos