Bulvės ne tik pasotina

Bulvės ne tik pasotina

Sakoma, kad bulvės – „antroji lietuvių duona“. Jos yra pigus ir maistingas produktas. Bulves valgo ir didelis, ir mažas. Tik retas žino, kad bulvės ne tik tukina, kaip įprasta manyti, bet ir turi nemažai gydomųjų savybių.

Bulvės ne veltui pramintos „antrąja duona“, – jose daug vitaminų ir būtinų organizmui medžiagų. lšvesta nemažai skirtingų bulvių veislių, todėl jų sudėtis truputį skiriasi. Šviežiame gumbe yra apie 75-80 proc. vandens ir apie 18 proc. krakmolo.

Bulvėse nestinga vitaminų B2, B6, PP, K, E, karotino – provitamino A (daugiau jo yra ne baltose, o gelsvose bulvėse) ir, žinoma, vitamino C. Žmogus, suvalgęs 200 g bulvių, patenkina pusę šio vitamino paros normos. Bulvės – ne prastas mineralų šaltinis (kalio, fosforo, kalcio, geležies ir magnio), organinių rūgščių ir karotino. 100 gramų ką tik iškastų bulvių yra apie 20 ml askorbo rūgšties. Tai sudaro apie 1/3 šio vitamino paros normos.

Senose bulvėse jo yra gerokai mažiau. Gaisu ir mineralų. Ypač daug kalio (1,5-2 kartus daugiau negu kitose daržovėse ar vaisiuose). Kalis neleidžia audiniuose kauptis skysčiams. Nemažai bulvėse ir fosforo, kalcio. Yra jodo, labai svarbaus skydliaukei, magnio, natrio, geležies, vario, cinko, mangano, ko balto.

Gydomosios bulvių savybės žmonėms žinomos jau seniai – liaudišku vaistu laikomos šviežių bulvių sultys. Jos efektyviai gydo virškinamojo trakto ligas – skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, vidurių užkietėjimą. Rekomenduojama sultis gerti ištisą mėnesi: po 0,5 stiklinės 20-30 minučių prieš valgant. Bulvių sultys normalizuoja skrandžio sekreto rūgštingumą, malšina pykinimą, vėmimą, skrandžio ir žarnyno skausmus, skatina opų gijimą, palengvina kasai tenkantį krūvį. Bulvės naudingos vasarą: susižalojus ar nudegus saulėje užtenka ant pažeistos vietos uždėti šviežių bulvių košelės, kad ji greičiau išgytų. Be to, bulvėmis galima balinti strazdanas ir minkštinti veido odą.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų