Panevėžys taip pat turi prekybos santykių su JK. Čia eksportuojama mėsa, kiaušiniai, medus, pieno ir kiti produktai.

„Brexito“ klaustukai Panevėžio verslui

„Brexito“ klaustukai Panevėžio verslui

Visai Europai laukiant Jungtinės Karalystės (JK) sprendimo dėl „Brexito“, Lietuvos verslininkai jau ima kurti scenarijų, kas bus britams palikus Europos Sąjungą be jokio susitarimo. Prognozuojama, kad tai bus nemenkas smūgis lietuviškam eksportui.

„Visa Europa šiandien stovi ant vištos kojos ir laukia, į kurią pusę grius“, – taip jau trečius metus besitęsiančią situaciją dėl JK sprendimo palikti ES apibūdino Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Dalius Gesevičius.

Sunerimę dėl ateities Panevėžio verslo atstovai pirmadienį rinkosi aptarti, kokie sunkumai juos gali pasitikti po kietojo „Brexito“, jei JK Europai užtrenks duris be jokių susitarimų. Būgštaujama baisiausio scenarijaus – dar vienos Lietuvą pasieksiančios ekonominės krizės.

Kovo 29-oji – paskutinė JK narystės ES diena

. Taip buvo suplanuota iš karto po referendumo 2016 metais, kai dauguma britų nubalsavo palikti sąjungą, kurioje praleido daugiau nei pusę amžiaus.

Tačiau likus vos kelioms dienoms iki numatytos datos šį amžiaus politinį žingsnį tebegaubia didžiulė nežinia. Su nerimu laukiama jau trečiojo JK parlamento balsavimo dėl valstybės išėjimo iš ES su premjerės Teresos Mei parengta sutartimi.

Jei ir šį kartą britų valdžiai nepavyks susitarti, jų valstybė balandžio 12 dieną Europą paliks be jokios sutarties išeidama „kietojo“ „Brexito“ keliu.

O tai, pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento Prekybos politikos skyriaus vedėjos Linos Zigmantaitės, atvykusios atremti Panevėžio verslininkų nuogąstavimų, tolygu artėjimui prie bedugnės, nes keisis visi Europos ir JK ekonominiai santykiai.

Taps trečiąja šalimi

Vis dar lieka neaišku, kokie bus ES ir JK santykiai ateityje. Jei artimiausiu metu britų parlamentas, anot L. Zigmantaitės, patvirtintų susitarimą dėl išstojimo, tikėtina, kad bent iki 2020 m. gruodžio 31 d. lietuviai bei kitos ES šalys galėtų ir toliau naudotis esamomis prekybos su JK sąlygomis.

Bet jei ši valstybė išstotų be susitarimo, nuo pirmos išstojimo dienos, be jokio pereinamojo laikotarpio santykiai su JK, pasak L. Zigmantaitės, būtų reguliuojami kaip su bet kuria kita trečiąja šalimi – kaip su JAV, Rusija ar Kinija.

„Kietojo“ „Brexito“ atveju, L. Zigmantaitės teigimu, dvišalėje ES ir JK prekyboje atsiras muitai, muitinės procedūros, prekių patikrinimas pasienyje, atsirastų nauji leidimų, produktų standartų reikalavimai. Tuo Lietuvos verslininkams derėtų pasidomėti jau dabar, nes papildomi reikalavimai koreguos jų tolesnį darbą.

„Tai gali žymiai padidinti tiek produktų gamybos, tiek pristatymo išlaidas. Skaičiuojama, kad dėl išvardytų pokyčių galimas 10 proc. prekių brangimas“, – prognozes dėstė Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento atstovė.

Muitus ir tikrinimą pasienyje taikys tiek ES, tiek JK. Dėl to bus lėčiau pristatomos prekės. Vežėjams gali tekti apsvarstyti naujus pristatymo kelius, kad ir jūrų transportą.

Tai, kad vežėjams Lietuvoje bus rimtų keblumų, sutiko ir Panevėžio įmonių atstovai. Jų teigimu, gausios lietuvių vilkikų virtinės jau ir taip seniai nepatinka ne tik britams, bet ir kitoms Europos valstybėms. Šios stengiasi pažaboti itin konkurencingus Baltijos šalių vežėjus.

Sunerimę dėl ateities Panevėžio verslo atstovai pirmadienį rinkosi aptarti, kokie sunkumai juos gali pasitikti po „kietojo“ „Brexito“.

Užspaus muitai

„JK išstojimo iš ES be sutarties poveikį pajus visos Lietuvos įmonės, turinčios verslo ryšių su JK (importuojančios, eksportuojančios, dalyvaujančios vertės grandinėse), o ypač mažos ir vidutinės įmonės. Išskirtinis poveikis bus įmonėms, iki šiol prekiavusioms tik ES vidaus rinkoje – joms teks mokytis vykdyti naujus prekybos reikalavimus“, – teigė L. Zigmantaitė.

Didžiausią nerimą eksportuotojams į JK, anot jos, visgi kelia prekybos muitai. Nors šio mokesčio vidurkis gali būti apie 5 proc., bet tam tikriems maisto produktams gali viršyti ir 30 proc.

„Tiek ES, tiek JK po „kietojo“ „Brexito“ taikytų importo muitus. Jie taikomi visoms prekėms, skiriasi tik muito tarifas. Šis gali būti nuo 0 iki 33 proc. Jeigu JK išstotų be susitarimo, ES taikytų importo muito tarifus, kokius taiko iš Kinijos įvežamoms prekėms. Britai 12 pirmųjų mėnesių nuo išstojimo taikytų laikinus muitų tarifus“, – aiškino Prekybos politikos skyriaus vedėja.

Taigi, anot jos, laikinasis JK muito tarifas leis importuoti 87 proc. prekių taikant nulinį muito tarifą. Jis galios prekyboje su visomis trečiosiomis šalimis. Numatytas 0 proc. muito tarifas bus taikomas ir iš ES, ir iš Kinijos į JK importuojamoms prekėms.

Tačiau britams parduodant jautieną, veršieną, paukštieną, kai kuriuos pieno produktus, automobilius, keramikos gaminius, kai kurias tekstilės grupės prekes muito mokesčiai pasitiks nuo pirmos išstojimo dienos.

O pasibaigus 12 mėn. laikotarpiui, JK visiems importuotojams pradėtų taikyti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) muitų tarifus.

Svarbus partneris

Dabar iš Lietuvos į JK daugiausia eksportuojama baldų, plastiko ir jo dirbinių, medienos ir jos dirbinių, trąšų, mineralinio kuro, drabužių, elektros mašinų ir įrenginių.

Iš JK į Lietuvą daugiausia importuojama mašinų ir mechaninių įrenginių, mineralinio kuro, elektros mašinų ir įrenginių, optikos, matavimo, medicinos prietaisų.

JK kelintus metus užima šeštą vietą pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą. Oficialiais skaičiavimais, per tris pirmus 2017 m. ketvirčius iš Lietuvos į JK eksportuota 930 mln. eurų vertės produkcijos. Praėjusiais metais tuo pačiu metu – už daugiau nei milijardą eurų.

Statistikos departamentas skelbia, kad iš Panevėžio apskrities į JK 2018 m. lapkritį eksportuota beveik 381 tūkst. eurų vertės lietuviškos kilmės prekių. Per vienuolika praėjusių metų mėnesių – už daugiau nei 4,2 mln. eurų.

Iš Panevėžio regiono britai pernai pirko mėsos, pieno produktų, kiaušinių, natūralaus medaus, malybos produktų, salyklo, krakmolo, miltų, pieno miltelių, žuvies, kakavos, cukraus gaminių, gėrimų. Eksportuojamas muilas, skalbikliai, plastikas ir jo gaminiai, kaučiuko dirbiniai, tekstilė. Itin daug tiekiama medienos ir jos dirbinių.

Daug Panevėžyje pagamintos produkcijos į JK išsiunčia „Lietkabelis“, „Roquette Amilina“, „Kalnapilio-Tauro grupė“.

Klausimų daugiau nei atsakymų

„Kalnapilio-Tauro grupės“ gamybos direktorius Tomas Stankus nuogąstauja, kad JK politika turės didelių pasekmių viskam: tiek Lietuvos, tiek Europos verslui. Gana neaiški situacija dėl svaro ateities.

Į susitikimą su Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento atstove atėję Panevėžio įmonių vadovai domėjosi, ar reikės vizos vykstant į JK, kaip reikės planuoti darbuotojų komandiruotes į šią šalį.

Verslininkai nuogąstavo, kad dėl apribojimų lietuviai mažiau siųs dirbti savo tautiečius į Britaniją ir galbūt pajėgas rinksis vietoje.

„Ar Lietuvos valdžia turi bent laikinų antikrizinių priemonių, kurių gali prireikti JK palikus ES? Ar mes galima žinoti, kas mūsų laukia?“ – klausė „Panevėžio statybos tresto“ generalinis direktorius D. Gesevičius.

Švietimo atstovai klausė, kaip reikės tęsti po šio pavasario jau pradėtus mainų projektus su JK, kai pinigai tam jau skirti.

Į dalį klausimų nei kviesta Užsienio reikalų ministerijos atstovė L. Zigmantaitė, nei kiti žinovai vis dar negali atsakyti. Tik laikas ir JK pozicija parodys, kas laukia Europos ir jos narių po senbuvės išėjimo.

Bent jau, kaip juokauja Panevėžio verslininkai, „Ltexitas“ šioje sąjungoje bus tikrai paskutinis.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų