Prie istorinio pastato, kur G. Petkevičaitė-Bitė gyveno vienuolika metų, iki mirties, dabar savanoriai bando atkurti autentišką to meto kiemelį.

Bitės gerbėjai pluša kaip avily

Bitės gerbėjai pluša kaip avily

 

Garsiausios Panevėžio moters Gabrielės Petkevičaitės-Bitės laikinais namais buvusį pastatą Šv. Zitos gatvėje antram gyvenimui seniai svajojantys prikelti miesto visuomenininkai jau kurį laiką pluša išsijuosę atnaujindami jo aplinką senomis rekonstruojamos Laisvės aikštės trinkelėmis ir akmenimis iš tiesiamos A. Jakšto gatvės.

Jaukioje Šv. Zitos gatvelėje, kur dingsta miesto centro šurmulys, pačiame jos gale stūkso praeito amžiaus pradžią menantis medinis dviaukštis pastatas. Jame nuo 1932-ųjų vienuolika metų, iki pat mirties, gyveno viena ryškiausių šalies ir Panevėžio asmenybių, mokytoja, rašytoja, pirmojo Steigiamojo Seimo narė, dar tarpukariu praskynusi kelią Lygių vyrų ir moterų galimybių įstatymui, pirmoji moteris, kandidatavusi į Lietuvos prezidentus, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

Dabar šiame 300 kv. ploto pastate glaudžiasi trys privatūs butai, patalpas turi Dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius, du kambariai priklauso asociacijai „Bitės namai“. Su ja vardan istorijos draugauja Lietuvos moterų lygos panevėžietės bei Lietuvai pagražinti draugijos miesto skyriaus nariai.

Pastarieji šiomis dienomis – didžiausi šeimininkai buvusiuose G. Petkevičaitės -Bitės namuose. Jie turi kilnią misiją atkurti unikalų šios vietos kiemelį.

„Pagal senas fotografijas ir aprašymus jau ir iki šiol bandydavau sodinti čia prie rašytojos augusias gėles – gvazdikėlius, nugenėjome nuo tų laikų želiančią alyvą. O dabar viską bandysime atkurti dar rimčiau“, – sako pačiame darbų įkarštyje prie istorinio paveldo pastato besidarbuojanti Bronė Slapšienė.

Atgims senieji gėlynai

Pensinio amžiaus moteris, kaip ir tos pačios savanoriškos talkos vadovas, buvęs Panevėžio statybų specialistas Jonas Taučikas bei būrelis kitų darbštuolių, naujo uždavinio ėmėsi be jokio atlygio.

Dabar ši komanda bando nutiesti tvarkingą takelį iki laiptų į „Bitės namus“. Tam Savivaldybė atidavė dalį nebereikalingų rekonstruojamos aikštės trinkelių.

„Tos trinkelės aplipusios betonu nuo ankstesnių statybų, tad jas reikia nuvalyti – darbas nelengvas ir užtrunka“, – sakė triūsiantis J. Taučikas.

Prie namo Šv. Zitos gatvėje, kuriame G. Petkevičaitė-Bitė gyveno 1932-1943 m., prieš daugiau nei du dešimtmečius atidengta rašytojos atminimą įamžinanti memorialinė lenta.
I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Jam pritardama pagalbininkė B. Slapšienė juokauja, kad dėl to profesionalus statybininkas jau ne vieną padėjėją pakeitė.

O iš krūvos akmenų, likusių rekonstruojant A. Jakšto gatvę, su Gintauto Šimkaus pagalba planuojama sukurti unikalius gėlynus.

„Senosiose fotografijose matyti, kad prie Bitės gėlės buvo apkaišytos balintais akmenėliais. Mes jų nebebalinsime, bet bandysime atkurti kažką panašaus“, – pasakoja B. Slapšienė.

Istorinį kiemą visuomenininkai žada visiškai pertvarkyti per šį rudenį. O pavasarį čia pakvies svečius.

„Šių namų šeimininkė buvo unikali asmenybė ir su ja susijusios veiklos galima sugalvoti begales. Gaila tik, kad turėdamas tokią garsenybę, kuri davė pradžią lygioms moterų teisėms Lietuvoje ir pirmoji, kaip moteris, ėmė vadovauti Seimui, Panevėžys šiam žmogui neranda vienos vietos, kur turistai galėtu pažinti svarbią istorijos dalį“, – mano B. Slapšienė.

Sena kova

Aistros dėl G. Petkevičaitės-Bitės namo verda jau ne vieną dešimtmetį. Nevyriausybinės organizacijos kartu su asociacija „Bitės namai“ prirašė įvairiausių raštų nuo paties prezidento iki Panevėžio miesto tarybos narių, prašydamos jame įkurti jei ne memorialinį muziejų, bent jau Panevėžio kraštotyros muziejaus filialą.

Šiuo metu Savivaldybei priklauso tik dalis pastato, kita dalis – privatūs žmonių butai.

Kaip pasakojo dėl G. Petkevičaitės-Bitės atminimo Šv. Zitos gatvėje ilgai kovojusi buvusi Panevėžio moterų lygos vadovė Liudvika Knizikevičienė, gyventojai savu noru sutiko parduoti butus istoriniame pastate.

Apskaičiuota, kad tris butus išpirkti Savivaldybei atsieitų apie 82 tūkst. Eur. Dar apie 600 tūkst. Eur būtų kainavusi medinio namo rekonstrukcija.

Savivaldybės Taryba, įvertinusi, kad Panevėžio krašte esama jau ne vienos G. Petkevičaitei-Bitei atminti skirtos vietos, o dar vieną įkurti ir išlaikyti nepigiai kainuotų, nusprendė memorialinio muziejaus idėjos atsisakyti.

Bitės nepaleidžia

G. Petkevičaitės-Bitės atminimą saugo Panevėžio kraštotyros muziejus. Jame stovi seni rašytojos baldai, daiktai, senos nuotraukos. 2020 metais Lietuva minės pirmojo Steigiamojo Seimo posėdžio, kuriam anuomet vadovavo minėta panevėžietė, šimtmetį. Ta proga „Bitės namų“ asociacijos vadovė Vitalija Vasiliauskaitė planuoja panaudoti muziejaus eksponatus rengiant nedideles ekspozicijas Šv. Zitos gatvės pastate.

„Bitės namų“ vadovė teigė rankų nenuleidžianti ir toliau stengsis nepaleisti tiek istorinio pastato, tiek buvusios jo šeimininkės vardo garsinimo.

„Turime tolimą viziją dėl šios vietos. Aišku, atskira kultūros įstaiga šis namas netaps. Savivaldybė jo išpirkti nepasirengusi, butų savininkai irgi nėra patenkinti gyvendami kultūrinio paveldo pastate. Bet šios vietos ir pačios G. Petkevičaitės-Bitės vardo paleisti neketiname“, – sako V. Vasiliauskaitė.

Rašytojos atminimo puoselėtojai planuoja įgyvendinti ir dar vieną įdomų sumanymą Panevėžio autobusuose transliuoti garso įrašus su žinomos rašytojos mintimis.

Nauja ekspozicija

Kraštotyros muziejaus saugykloje laikomi G. Petkevičaitės-Bitės daiktai, o jų daug, keliaus į istorinės asmenybės vardu pavadintą apskrities biblioteką Respublikos gatvėje. Muziejaus direktorius Arūnas Astramskas atskleidė, kad jau vykdomas projektas, kuriam skirtas ir finansavimas rašytojos ekspozicijai ten įrengti.

„Tarp mūsų ir bibliotekos yra susitarimas paskolinti eksponatus, kad juos pamatytų didesnė visuomenės dalis“, – sako direktorius.

Visuomenininkų keliamas klausimas dėl G. Petkevičaitės-Bitės memorialinio muziejaus Šv. Zitos gatvėje įrengimo, pasak A. Astramsko, nenurimsta jau trisdešimt metų ir tikriausiai nenurims. Bet pirmajai Panevėžio ir Lietuvos politikei, istoriko nuomone, jau ir dabar daug dėmesio: jai pastatytas paminklas, įrengtas muziejus Puziniškyje, šios istorinės asmenybės vardu pavadinta gatvė, biblioteka ir net įsteigtas medalis. Nė vienas kitas panevėžietis tikriausiai nėra pagerbtas daugiau.

„Net režisieriaus Juozo Miltinio, net aktoriaus Donato Banionio ar vyskupo Kazimiero Paltaroko vardas nėra suteiktas taip plačiai kaip G. Petkevičaitės-Bitės“, – pabrėžia A. Astramskas.

Komentarai

  • Kada baigsis svaigimas apie muziejų tame namelyje? XXI a pradžioje interaktyvios ekspozicijos tik traukia. Kodėl Bitės vardas blaškomas po miestą? Sukoncentruoti reikia visą atminimą Bitės bibliotekos fojė, kad visi šviesos žmonės nuolat prie Bitelės kaskart įžengę į biblioteką sugrįžtų. Ar yra gražesnis pastatas mieste už Bitės biblioteką? Ar Bitelė ne knygos, ne kultūros iš didžiosios raidės žmogus?
    Ta nameliuko Gegutės gatvėje ramybė – tai užkampis grynas su greitosios patvoriu.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų