Bitė ir Lietuvos Steigiamasis Seimas

Bitė ir Lietuvos Steigiamasis Seimas

„Tikiu, kad visa, kas iš širdies gerumo plaukia, turi būtinai palaimą teikti“, – tokį sakinį į savo „Karo meto dienoraštį“ įrašė rašytoja, visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

Palaimą jai teikė visapusiškas rūpinimasis kiekvienu žmogumi, kuriam reikėjo pagalbos, todėl jos veikla nepaprastai plati.

Gal ne visi žino, kad G. Petkevičaitė-Bitė aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, balotiravosi į Lietuvos prezidento postą ir būtų tapusi pirmoji išrinkta moteris prezidentė pasaulyje. Ji pirmininkavo atidarant Steigiamąjį Seimą 1920 m. gegužės 15 d. Kaune.

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka yra parengusi virtualią parodą „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – Lietuvos Steigiamojo Seimo narė“, kurią galima rasti bibliotekos portale „Panevėžio kraštas virtualiai“. Šioje parodoje galima rasti daug vertingos dokumentinės medžiagos, atspindinčios nors ir trumpą, bet reikšmingą rašytojos gyvenimo tarpsnį.

„Patekti į pirmąjį Seimo posėdį buvo taip sunku, kaip tapti pašauktu į rojų,“ – rašė J. Tumas-Vaižgantas. Tie, kurie gavo geltonos spalvos bilietus, į teatrą įėjo iš Kęstučio gatvės, o turintieji žalsvus ir rausvus bilietus – valdžios atstovai, Steigiamojo Seimo nariai, užsienio valstybių atstovai ir garbės svečiai – į rūmus rinkosi iš Laisvės alėjos pusės. Kartu su būreliu ką tik išrinktų tautos atstovų teatro slenkstį peržengė ir žinoma rašytoja, publicistė, varpininkė, dabar dar ir Steigiamojo Seimo narė G. Petkevičaitė-Bitė.

Į Steigiamąjį Seimą Gabrielė Petkevičaitė-Bitė buvo išrinkta 5-ojoje (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos rinkimų sąrašą Nr. 10. Jį sudarė dvylika asmenų, o pirmoji sąraše buvo įrašyta Bitė. Socialistai liaudininkai demokratai rinkimuose suformavo bloką su Valstiečių sąjunga, nors kandidatus abi partijos kėlė atskirai.

1920 m. balandžio 14–16 d. įvykusiuose visuotiniuose, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkti 112 narių. Iš jų 59 priklausė krikščionių demokratų blokui, 29 – Valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų demokratų blokui, 12 – socialdemokratams. Tautinėms mažumoms atstovavo 6 žydų, 3 lenkų ir 1 vokiečių atstovas. Du Steigiamojo Seimo nariai buvo nepartiniai. G. Petkevičaitė-Bitė buvo vienintelė Socialistų liaudininkų demokratų partijos atstovė, išrinkta Panevėžio rinkimų apygardoje.

„Patekti į pirmąjį Seimo posėdį buvo taip sunku, kaip tapti pašauktu į rojų.“

J. Tumas-Vaižgantas

Pirmąjį Steigiamojo Seimo posėdį 18 val. 15 min. pradėjo Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona. Baigdamas savo kalbą, prezidentas toliau pirmininkauti posėdžiui pakvietė vyriausią amžiumi Seimo narį. Juo buvo prisiekęs advokatas Simonas Rozenbaumas, gimęs 1859 m. rugpjūčio 3 d. ir Steigiamojo Seimo atidarymo dieną turėjęs nepilnus 61 metus. Tačiau pirmininko vietą užėmė ne jis, bet G. Petkevičaitė-Bitė, kuriai tuo metu buvo 59 metai. Dėl šio įvykio istoriografijoje yra pateikiamos kelios versijos: nurodoma, jog rašytoja pirmininkauti buvo pakviesta todėl, jog ji buvo vyriausia amžiumi tarp lietuvių atstovų, keliama prielaida, jog dėl Bitės pirmininkavimo atidarant Steigiamąjį Seimą su žydų atstovais buvo susitarta iš anksto, nes S. Rozenbaumas nemokėjo lietuviškai ir dėl to jis netgi neatvyko į iškilmingą posėdį. Dar viena versija, kad S. Rozenbaumas iš anksto džentelmeniškai pirmininkavimo teisę užleido lietuvių tautai daug nusipelniusiai Bitei.

Užėmusi laikinojo prezidiumo pirmininko vietą, G. Petkevičaitė-Bitė pakvietė jauniausią Steigiamojo Seimo narį eiti sekretoriaus pareigas. Nors to nereikalavo Statutas, bet tokia buvo kitų šalių parlamentų praktika. Todėl laikinojo prezidiumo sekretoriumi tapo Ona Muraškaitė-Račiukaitienė. Apie šį įvykį J. Tumas-Vaižgantas rašė: „Tai buvo sensacija: bene pirmas tai atsitikimas, kad visą Seimo prezidiumą sudaro vienos moterys. Sufražistėms širdys plaka džiaugsmu“.

Pasakiusi iškilmingą kalbą, rašytoja perskaitė Seimui atsiųstus užsienio šalių atstovų ir Vilniaus krašto lietuvių bei baltarusių sveikinimus. Po to paskelbė penkių minučių pertrauką. Jai pasibaigus, organizavo Steigiamojo Seimo pirmininko rinkimus. Pirmininku išrinkus Aleksandrą Stulginskį, vadovavimą pirmajam Seimo posėdžiui G. Petkevičaitė-Bitė perdavė jam ir apleido prezidiumą. Todėl yra neteisinga tituluoti rašytoją Lietuvos Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio pirmininke. Atidarant Steigiamąjį Seimą ji atliko tik laikinojo prezidiumo pirmininko pareigas, apibrėžtas Seimo Statute.

Steigiamajame Seime rašytoja priklausė 1920 m. gegužės 20 d. sudarytai Laikinosios Valstybės konstitucijos projekto parengimo komisijai. Vykstant Steigiamojo Seimo narių vardiniam balsavimui dėl prezidento institucijos Lietuvoje reikalingumo, kartu su dar penkiais parlamentarais susilaikė. 1920 m. rugpjūčio 6 d. svarstant Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija ratifikavimo klausimą vienintelį kartą pasisakė plenariniame posėdyje. Trumpoje savo kalboje su kartėliu pažymėjo, jog „mum moterim iki šiol nebuvo leidžiama tarti žodžio parlamente“ ir visų Steigiamojo Seimo narių-moterų vardu pasisakė už taikos sutarties ratifikavimą, argumentuodama savo poziciją teiginiu, „kad blogiausia taika yra geresnė už geriausią karą“.

Bet jau po keturių mėnesių darbo Steigiamajame Seime G. Petkevičaitė-Bitė nusprendė jį palikti ir 1920 m. rugsėjo 15 d. Mandatų komisijai įteikė pareiškimą dėl parlamento nario pareigų atsisakymo..

Per trumpą savo darbo Steigiamajame Seime laikotarpį G. Petkevičaitė-Bitė taip pat atstovavo Lietuvos moterims 1920 m. birželio 6–12 dienomis Ženevoje vykusioje Tarptautinio moterų sufražisčių aljanso 8-oje konferencijoje. Joje dalyvavo atstovės iš 31 pasaulio šalies. Bitė buvo viena iš devynių konferencijoje dalyvavusių moterų – savo šalių parlamentų narių. Kalboje, pasakytoje Ženevos miesto burmistro konferencijos dalyvėms surengtame iškilmingame priėmime, ji nurodė, jog Lietuvos moterys turi lygias teises su vyrais, o žmogaus teises „ginam Seime, ieškodami demokratingiausių valstybės lyčių, nes suprantam, jog tik ta valdžia yra gera, kur patys žmonės save valdo. Aišku, jog tokia valdžia leidžia moteriai paimti tokią vietą, kokioj ji darbuotis įstengia. Lietuvos moteris turėjo garbę net patį Steigiamąjį Seimą atidaryti“.

Be to, G. Petkevičaitė-Bitė priklausė ir neoficialiai moterų frakcijai, kurią, be jos, sudarė dar keturios krikščionių demokratų bloko Steigiamajame Seime atstovės.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų