-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorė Rima Maselytė sako, kad tokie apdovanojimai buvo sena svajonė. Jos teigimu, šiandieninis bibliotekininkas turi būti visų sričių, visų menų meistras. Jis turi kelti kvalifikaciją, būti inovatyvus, rengti ir įgyvendinti projektus, burti bendruomenę taip, kad ji supratų bibliotekos svarbą.
Svarstymų, kokie tai turi būti apdovanojimai, būta įvairių. Galiausiai gimė mintis, kad jie bus susiję su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimu, jos veikla. Tikimasi, kad tokie apdovanojimai virs tradiciniais.
„Mūsų manymu, šiandien bibliotekininkas yra labai profesionalus, labai daug žinantis ir norintis dalintis“, – R. Maselytė pabrėžė, kad įvertinimas suteikia dar daugiau galimybių atsiskleisti ir spinduliuoti.
Jos teigimu, kaimo vietovėse biblioteka dažnai yra vienintelė vieta, kur žmogus gali ateiti dėl pačių įvairiausių klausimų. Tuo labiau kad bibliotekose yra internetas, čia galima mokytis, dalyvauti renginiuose, skaityti ir užsiimti kitokia veikla.
„Tai labai svarbi įstaiga, bet viskas priklauso nuo joje dirbančių žmonių“, – pabrėžė direktorė.
Panevėžio ir Utenos apskrityse dirba apie 500 bibliotekų darbuotojų. Konkursui buvo pateikta 13 paraiškų. Nominantus atrinkti buvo be galo sunku, nes kiekvienas buvo vertas apdovanojimo. Bibliotekininkai įvertinti trijose kategorijose – regiono viešųjų bibliotekų, viešųjų bibliotekų filialų ir mokyklų bibliotekų.
Viešųjų bibliotekų filialų kategorijoje įvertinta Panevėžio „Židinio“ bibliotekos vedėja Irena Kartanienė. Atsiimdama ženklelį ji juokavo, kad stebint įvairius apdovanojimus kildavo dviprasmiškų minčių. Viena vertus, norisi būti nominanto vietoje, būti pagerbtam, kita vertus, vėliau reikės kažką protingo pasakyti, o tai nevilioja.
Savivaldybių viešųjų bibliotekų kategorijoje įvertinta Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė Asta Nedveckienė. Ji džiaugėsi ir didžiavosi įvertinimu. A. Nedveckienės manymu, tai reikšminga nominacija visai bibliotekininkų bendruomenei.
Mokyklų bibliotekų kategorijoje įvertinta Anykščių Jono Biliūno gimnazijos bibliotekos vedėja Renata Miškinienė. Jos įsitikinimu, būti mokyklos bibliotekininke yra privilegija, dovana ir nuostabus jausmas, nes būni šalia jaunų žmonių. Moteris sako, kad jai patinka jaunimas ir su jais susiję iššūkiai.
„Aš manau, kad jauni žmonės labai įdomiai mąsto, labai įdomiai mato pasaulį ir jeigu atkreipiame dėmesį į jų idėjas, mokame jas priimti, mokame jas išklausyti ir tinkamai jas vesti, mes turime nepaprastai nuostabius to jauno žmogaus kūrybiškumo išraiškos įrodymus. Jie gali būti labai įvairūs“, – teigė bibliotekos vedėja.
Anykščių J. Biliūno gimnazijoje jau šešerius metus gyvuoja kino klubai.Bibliotekininkės teigimu, per tą laiką sukurti du didžiuliai vaizdo, garso, judesio spektakliai su vaizdo projekcijomis, šokiu upėje, gamtoje, įvairiausiomis kitomis išraiškomis. Sukurta daugiau nei 50 įvairiausių trumpametražių filmų, kuriuose jaunimas kalba apie tai, kas jiems svarbu, kaip jie mato aplinką, kas jiems skaudu, ką jie norėtų pakeisti.
„Jau antrus metus mes dalyvaujame tarptautiniame prancūzų Paryžiaus sinematekos inicijuotame kino edukacijos projekte „Kinas – 100 metų jaunystės“ ir dirbame su profesionalia režisiere, profesionaliu operatoriumi. Ne tik kad mokomės kino, bet galiausiai kuriame 10 minučių vaidybinį filmą, kuris atspindi ir kuris kyla iš pačių jaunų žmonių gyvenimo supratimo. Jie renkasi temą, patys kuria scenarijų, patys daro vaizdo scenarijų, montažą. Esmė – jauno žmogaus jausmai ir išgyvenimai ir ryšys su aplinka. Manau, kad tokie dalykai kiekvienam žmogui, o ypač jaunam, labai svarbu. Mano kino klubo jaunimas po pernykščio projekto pasakė – vaikštome tomis pačiomis Anykščių gatvėmis, bet kiekvieną dieną matome jas kitaip“, – pasakoja apie savo veiklą R. Miškinienė.
Jos manymu, dirbti su įvairiomis edukacijomis yra nuostabu, norėtųsi, kad švietimo sistema suteiktų daugiau galimybių tokiems dalykams, kurie veikia tiesiogiai jauno žmogaus pasaulėžiūrą, pasaulėjautą. Bibliotekininkės pastebėjimu, yra begalė jaunų žmonių, kurie daug skaito, žino, ką nori skaityti, kas jiems patinka.
„Yra kraštutinė riba, kai jaunimas visiškai neskaito ir naudoja savo gyvenime tik technologijas“, – sako apie šiuolaikinio jaunimo skaitymo įpročius R. Miškinienė.
Mokykloje dažnai rengiami netradiciniai poezijos skaitymai labai nedideliame būrelyje bandant suvokti šiuolaikinę poeziją.
„Kiek teko į mokyklos biblioteką pasikviesti dabar kuriančių rašytojų, jaunimas visus susitikimus labai gražiai priima. Jie kalba, kad jeigu jų lietuvių kalbos ir literatūros programos būtų papildytos šiuolaikiniais lietuvių autoriais, jų požiūris į literatūrą būtų kitoks. Jie nori to, kas yra čia ir dabar, nori girdėti apie tai, apie ką rašo šiuolaikiniai rašytojai, nes jie atspindi mūsų gyvenimą“, – aiškina R. Miškinienė.
