I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Besparnio sodyba jau skleidžia sparnus

Besparnio sodyba jau skleidžia sparnus

Skaistakalnio parko teritorijoje renkonstruojamoje Panevėžio tarpukario šviesuolio poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje intensyviai dirba statybininkai.

Ne mažiau darbo turi ir dėliojantieji planus, kuo ši vieta turėtų būti įdomi ne tik vietiniams panevėžiečiams.

Unikali advokato, poeto ir visuomenės veikėjo J. Čerkeso-Besparnio sodyba Skaistakalnio parke kyla naujam gyvenimui. Tiek lauke, tiek rekonstruojamo pastato viduje vyksta statybos darbai. Jų pabaiga numatyta jau rugpjūtį. Iki to laiko bus rekonstruotas senas sodybos pastatas, išlaikant jo autentiškumą bei papildant naujos architektūros elementais. Lauke statybininkų laukia inžineriniai tinklai, aplinkos sutvarkymas. Aplinkui parko perlu vadinamą sodybą bus nutiesti įvairios dangos takai, įrengti šviestuvai, suoliukai, dviračių stovai.

Neįprastas muziejus

Bebaigiant sodybos rekonstrukciją, kuriama ir šios vietos vizija. Šią parengti patikėta pernai iš Jungtinės Karalystės į Panevėžį grįžusiai įvairių projektų kuratorei Vaidai Andrijauskaitei. Jos vardas panevėžiečiams jau žinomas iš kito kūrybinio projekto – kartu su prancūzų fotomenininku Dan Hermouet įmonės „Aukštaitijos vandenys“ sename neeksploatuojamame vandens rezervuare surengtos parodos „Vandens veidas“.

Dabar V. Andrijauskaitė miesto vadovams pristatė, kas galėtų vykti J. Čerkeso-Besparnio sodyboje.

Šis projektas laukia diskusijų, tad kol kas nėra patvirtintas.

Tačiau nuo nulio naujos įstaigos paskirtį, veiklos principus suplanavusi projekto vadovė tikina: ją toks darbas tiesiog užkūrė Panevėžyje kultūrą pritaikyti dar įvairesniems visuomenės sluoksniams.

„Norime miesto kultūrai rasti naują vartotoją“, – pabrėžia V. Andrijauskaitė.

J. Čerkeso-Besparnio sodyboje įkurtas kūrybingumo centras, kaip jį vadina Vaida Andrijauskaitė, turėtų pradėti veikti jau kitų metų pradžioje. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

J. Čerkeso-Besparnio sodyboje įkurtas kūrybingumo centras, kaip jį vadina Vaida Andrijauskaitė, turėtų pradėti veikti jau kitų metų pradžioje. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Jos parengtame projekte pagrindinė šios vietos koncepcija – paties J. Čerkeso-Besparnio, kaip istorinės asmenybės, įkvėpimas kūrybai bei bendros centro vertės kūrimas kartu.

„Tai reiškia, kad ne aš viena galvoju veiklas centre ir kuriu. Miesto bendruomenės, organizacijos, menininkai, kūrėjai ir kiti kartu kuria bei augina savo ir visų kūrybingumą“, – teigia pašnekovė.

O tikrasis sodybos savininkas – advokatas, poetas, sodininkas J. Čerkesas-Besparnis, anot jos, turėtų suteikti pasitikėjimo, jog kiekviename mūsų nuo prigimties yra meniškumo, kūrybingumo.

„Iš to žmogaus mes galime pasimokyti, kad, nepaisant kritikos, mes visi – kūrėjai. Vaikas, kol jis auga, būna menininkas, bet paskui visa tai „nubuksuoja“ aplinka. Jau garsiai kalbama, kad po dvidešimties metų žmogaus įgūdžius nuo robotikos skirs tik kūrybiškumas“, – sako V. Andrijauskaitė.

J. Čerkeso-Besparnio gyvenimo istorijai centre numatyta išskirtinė vieta. Informacija apie šią asmenybę turėtų atsirasti ne tradicinėje, kaip įprasta parodai skirtoje erdvėje. Sodybos šeimininko dvasia lankytojus lydėtų netikėtais sprendimais interjere.

„Jau garsiai kalbama, kad po dvidešimties metų žmogaus įgūdžius nuo robotikos skirs tik kūrybiškumas.“

V. Andrijauskaitė

Sodas kūrybai

Kūrybingumo centrą, kaip jį vadina V. Andrijauskaitė, įveiklinti planuojama kitų metų pradžioje. Jame, pasak projekto vadovės, planuojamos keturios pagrindinės veiklos ašys: alternatyvioji fotografija, meno pažinimas ir jo pritraukimas arčiau žmogaus, kūrybinio proceso demonstravimas iš arti bei susitikimai su menininkais, jų filosofijos, požiūrio į įvairius dalykus sklaida.

Veiklų centre numatyta labai daug ir įvairių: nuo dirbtuvių, susitikimų, renginių, edukacinių užsiėmimų iki bendrų kūrybinių, meno projektų, jų finansinių šaltinių paieškų bendruomenėms, konsultacijų.

Visos tokios funkcijos laviruos ne tik pagal savaitės dienas, bet ir paros metą. Mat kas tinka dieną, ne visada tinka vakare, kas tinka savaitgalį – netinka darbo dieną ir atvirkščiai.

V. Andrijauskaitė siūlo kartą per savaitę šioje vietoje rengti ekskursijas ir lankytojams aprodyti ne tik rekonstruotą pastatą, bet ir jo aplinką.

Šiuo metu į pabaigą eina pirmasis sodybos rekonstrukcijos etapas. Antrąjį kol kas gaubia nežinia dėl finansavimo galimybių. Planuojama antruoju etapu prie raudonplyčio autentiško pastato įrengti stiklinį priestatą su 350 kvadratinių metrų ekspozicijų, kūrybinių veiklų, konferencijų, poilsio, higienos ir kitomis patalpomis.

O sutvarkytame sodybos kieme lankytojus turėtų traukti išskirtinis sodas su alyvomis, jazminais, levandomis, vaistažolių lysvėmis.

„J. Čerkesas-Besparnis buvo aistringas sodininkas. Kaip jo sodas atrodė, istorinės medžiagos išliko mažai. Čia vėl ketinama sukurti natūralų sodą. Jame nusiskynus mėtos lapelį, būtų galima išgerti kūrybai įkvepiančios arbatos puodelį. Mūsų veiklos po antrojo etapo apimtų tiek namo vidų, tiek aplinką ir išsiplėstų per visą Skaistakalnio parką. Jis taip pat turi įdomią istoriją“, – pasakoja V. Andrijauskaitė.

Svarbiausios šios vietos vertybės, vizijos sumanytojos nuomone, turėtų būti laisvė kurti, tobulėti, verslumas, veržlumas ir ryšys su gamta.

Bebaigiamoje rekonstruoti J. Čerkeso-Besparnio sodyboje planuojama sukurti natūralų sodą, kokį buvo užveisęs šis tarpukario Panevėžio šviesuolis. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Bebaigiamoje rekonstruoti J. Čerkeso-Besparnio sodyboje planuojama sukurti natūralų sodą, kokį buvo užveisęs šis tarpukario Panevėžio šviesuolis. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Veiklos nesidubliuos

Kiek darbuotojų reikėtų tokiai įstaigai, projektų vadovės teigimu, jau galvojama, bet dar nėra tiksliai įvertinta. V. Andrijauskaitės teigimu, ši kultūros erdvė būtų atvira įvairaus amžiaus ir poreikių žmonėms. Svarstoma, kaip į miesto kultūros lauką įtraukti ir užsienyje gyvenančius kūrybingus kraštiečius, emigravusius menininkus.

Paklausta, ar J. Čerkeso-Besparnio sodybos veikla nesidubliuos su planuojamo Stasio Eidrigevičiaus menų centro darbu, V. Andrijauskaitė tvirtina, jog šių dviejų įstaigų funkcijos skirsis.

„Menų centras bus labiau susijęs su kinu, su parodomis. Jo padalinys Skaistakalnio parke – J. Čerkeso-Besparnio sodyba turėtų tapti rezidencijų, edukacijų ir meninių dirbtuvių centru“, – teigė projekto vadovė.

Staigmenas slėpė pamatai

J. Čerkeso-Besparnio sodybos pastato ir teritorijos sutvarkymo darbus atliekančios bendrovės „Kriautė“ specialistai sako nuo pirmųjų dienų žinoję, kad iššūkių neišvengs.

Dar 2017-aisiais atlikus poeto namo konstrukcijų vertinimą tapo aišku, kad statinys prastos būklės, o po trijų metų, atkasus pamatus ir pradėjus juos tvarkyti, pasimatė, kokia ši iš tiesų bloga.

Po šiaurine siena esantys pamatai buvo išvagoti kiaurinių plyšių, siūlės tarp akmenų iro tiesiog akyse. Dėl to ir pačioje sienoje netrūko plyšių bei išlinkių, ji galėjo bet kada griūti. Stabilizuoti konstrukcijų buvo nebeįmanoma, teko sieną pašalinti – tai buvo vienintelis būdas išvengti avarijos ir grėsmės žmonėms.

Tačiau tuo staigmenos statybininkams nesibaigė. Greitai paaiškėjo, jos po rekonstruojamu statiniu esantys gruntiniai vandenys pernelyg arti paviršiaus ir ateityje net sausringais sezonais gali pradėti skverbtis į grindis ir sienas. Taigi teko papildomai numatyti drenažo tinklo įrengimą.

Grėsmę kultūros paveldo objektui kelia ir šaknis į pamatus suleidę bei juos suardę medžiai.

Vos poros metrų atstumu nuo restauruojamo pastato augantis maumedis ir liepa atsidūrė giliųjų žemės darbų zonoje. Juos vykdant, šaknys neišvengiamai pažeidžiamos, taigi medžiai gali tapti nestabilūs ir virsdami sugriauti dalį atnaujinamo pastato. Bet kadangi pagal projektą medžius numatyta išsaugoti, jį įgyvendinantys statybininkai sako bandysiantys tą padaryti net išliekant griūties galimybei.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų