-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kažkada juokais leptelėjęs mylimajai, jog kada nors atmins pas ją dviračiu, Remis tą ir padarys. Tik dabar į Lietuvą ji veda ne tik meilė, bet ir kilnus tikslas – belgas dviračiu žada įveikti 1650 kilometrų ir perduoti surinktas aukas paramos ir labdaros fondui, globojančiam vėžiu sergančius vaikus Lietuvoje.
Iš viso 1650 kilometrų per devynias dienas, 180 kilometrų per dieną – tiek truks belgo Remio De Mey kelionė dviračiu iš Belgijos į Lietuvą. Nuo jo per visą alinantį žygį nesitrauks ir reikalui esant pagalbos ranką išties mylimoji, panevėžietė Erika Župerkaitė.
Erika pernai baigė Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnaziją. Šiuo metu ji gyvena Belgijoje, prisideda prie įvairiausių koncertų bei kitų renginių organizavimo, pluša kavinėje. Jos devyniolikmetis vaikinas Remis De Mey skaičiuoja paskutinius metus vidurinėje mokykloje. Remis mokosi sporto mokykloje ir yra visų sporto šakų aktyvistas.
Tiek Erika, tiek Remis neatsiejami nuo dviračių sporto. Mokydamasi R. Sargūno sporto gimnazijoje, R. Župerkaitė yra laimėjusi ne vieną Lietuvos čempionės titulą. Tarp pasiekimų – ir moterų elito vicečempionės medalis. Panevėžiui ir Lietuvai ji atstovavo Europos bei pasaulio čempionatuose.
Remis taip pat dalyvauja įvairiose varžybose bei rungiasi treke. Anot Erikos, kiekvienos varžybos reikalauja skirtingo pasiruošimo ir yra savotiškas savęs išbandymas. Tačiau ši kelionė dviračiu į Lietuvą – kitokia.
„Čia nereikės su kažkuo varžytis, bet ši kelionė pareikalaus labai daug ištvermės ir stipraus sportinio charakterio. Visgi per dieną reikės įveikti vidutiniškai 180 kilometrų“, – pabrėžia Erika.
Belgas R. De Mey jau visai netrukus sės ant dviračio ir patrauks iš Belgijos į Lietuvą. Čia jis perduos aukciono metu surinktus pinigus onkologinėmis ligomis sergančius vaikus globojančiam fondui.
Į kelią R. De Mey, lydimas Erikos ir savo sporto mokyklos bendruomenės, žada pajudėti birželio 30-ąją. Lietuvą jie planuoja pasiekti jau liepos pirmoje pusėje.
Kelionės pradžios taškas yra Gento miestas, kuriame pora gyvena, visai šalia Remio mokyklos. O finišuoti ketina vos kirtę Lietuvos sieną, Kalvarijos miestelyje.
Kai prasidėjo pirmasis karantinas, E. Župerkaitė laiką leido Lietuvoje, o Remis buvo Belgijoje. Pora nesimatė daugiau nei tris mėnesius, tad mylimosios išsiilgęs belgas juokais leptelėjo, jog vieną dieną tikrai atmins pas ją dviračiu.
„Tuo metu tai atrodė tik juokai, o vėliau peraugo į mintį, kuri jo nebeapleido. Kiek vėliau, rudenį, jis pradėjo dėliotis kelionės žemėlapį ir galvoti, kuo ji galėtų kažkam padėti“, – pasakoja Erika.
Abiem šovė mintis, jog Remis įkurs aukcioną, kuriame sporto entuziastai galės nusipirkti pasirašytos žymių atletų atributikos, o jis surinktus pinigus paaukos labdarai. Aukciono metu surinkti 3100 eurų jau greitai pasieks labdaros ir paramos fondą „Rugutė“, globojantį piktybiniais navikais sergančius vaikus ir jų šeimas.
Pasak E. Župerkaitės, pasiruošimas sunkiai ir alinančiai kelionei vyksta labai intensyviai, o R. De Mey nusiteikęs labai ryžtingai.
„Kadangi kelionė pareikalaus daug ištvermės, Remis jau ne vieną mėnesį ruošiasi, budina raumenis mindamas ilgus nuotolius“, – pasakoja Erika.
Ji apgailestauja, jog pasiruošimas didžiajam žygiui dviračiu vyksta ne visai taip, kaip buvo planuota iš pradžių. Išties kelionė turėjo įvykti dar žiemą, vasario mėnesį, bet buvo perkelta į pavasarį, balandžio mėnesį. Kadangi Remiui yra paskutiniai metai mokykloje, labai svarbu datą suderinti su mokslais.
„Kelionė būtų vykusi per žiemos ar pavasario atostogas, tačiau dabar galutinė data nusikėlė į dieną, kai Remis jau bus baigęs mokyklą, išlaikęs egzaminus ir, žinoma, gavęs brandos atestatą“, – teigia Erika.
Tačiau visgi didžiausias nemalonumas, griovęs pirminius poros kelionės planus, buvo kur kas rimtesnis. Išmynęs dviračiu į treniruotę, R. De Mey papuolė po automobilio ratais. Kol vyko įvykio ekspertizė, dėl patirtų traumų ir dėl sulaužyto dviračio Remis negalėjo vykdyti treniruočių plano gerą mėnesį.
Erika yra laimėjusi ne vieną Lietuvos čempionės titulą. Panevėžiui ir Lietuvai ji atstovavo Europos bei pasaulio čempionatuose.
E. Župerkaitė ir R. De Mey kelyje laukiančių iššūkių nesibaimina. Pasak Erikos, žygio planas bei žemėlapis jau skrupulingai sudėliotas, o dabar dienos slenka įprasta rutina. Pirmiausia Remis skuba į mokyklą, po pamokų išrieda į treniruotę, o tada laiko lieka poilsiui.
„Šiuo metu didelę dalį laiko užima pasiruošimas egzaminams. Įprastomis darbo dienomis dviratį Remis mina apie dvi tris valandas po pamokų bei kartą per dieną prieš jas. O trečiadieniai bei savaitgaliai yra skirti ilgoms treniruotėms. Viena diena visuomet yra skirta poilsiui. Taip pat kitam sportui, pavyzdžiui, krepšiniui“, – apie pasiruošimą didžiajam žygiui pasakoja Erika.
Nors daug paprasčiau būtų laukti R. De Mey Lietuvoje, E. Župerkaitė nė nedvejojo, jog visą alinančią kelionę lydės savo vaikiną automobiliu ir taps jo dešiniąja ranka. Tai, anot jos, bus ir savotiškas jų santykių išbandymas.
„Važiuoti dviračiu yra daug sudėtingiau, nei atrodo. Niekuomet nežinai, kas laukia kelyje: ar sprogs padanga, ar pritrūks vandens. Dėl saugumo ir dėl to, jog dabar abu esame Belgijoje, kartu vyksime ir į Lietuvą“, – sako Erika.
Belgijoje E. Župerkaitė skaičiuoja jau beveik metus. Ten ji išvyko norėdama užsidirbti studijoms. Beje, R. De Mey drąsiai galėtume vadinti meilės emigrantu, mat jau šią vasarą jiedu su Erika atvažiuos kartu gyventi bei studijuoti į Lietuvą.
Du sportininkus suvedė ne kas kitas, o dviračiai. 2019-ųjų metų vasarą E. Župerkaitė dalyvavo Europos treko čempionate Belgijoje, Gento mieste. Ten Erikai parašė vietinis vaikinas, pasveikindamas su septintąja vieta skrečo lenktynėse. Tas vaikinas ir buvo perspektyvusis sportininkas Remis.
„Tiesiog padėkojau, dar parodžiau savo trenerei, jog jau kažkoks belgas man parašė. Kartu pasijuokėme ir tiek“, – prisimena E. Župerkaitė.
Pasirodo, jog atkaklusis R. De Mey surado į akį jam kaip reikiant kritusią Eriką varžybų nuotraukose, atsivertęs oficialų Europos treko čempionato dalyvių sąrašą ir aptikęs jos, kaip varžybų dalyvės, numerį, prisegtą ant aprangos.
Kita diena po lenktynių E. Župerkaitei buvo laisva. Ji buvo skirta poilsiui ir lengvam pasivažinėjimui dviračiu. Atsikėlusi ryte, mergina pamatė, jog tas pats belgas jai vėl paliko žinutę, klausdamas, ar šiandien dalyvaus varžybose.
„Pagalvojau: ot koks įkyruolis! Atrašiau ne ir nuėjau pusryčiauti. Vėliau jis man pasiūlė kartu minti dviračius per treniruotę“, – pirmuosius nedrąsius pokalbius prisimena Erika.
Panevėžietė pasiūlymo atsisakė. Anot jos, tai buvo Europos čempionatas, tad vyko ten ne nuotykių ieškoti ar vaikščioti į pasimatymus, o varžytis.
R. De Mey įsimylėjo ne tik panevėžietę E. Župerkaitę, bet ir jos šalį – jau vasarą jiedu atvyks į Lietuvą gyventi ir studijuoti.
Kitą dieną buvo paskutinė varžybų diena, o joms pasibaigus E. Župerkaitė su draugais leidosi pasižvalgyti po miesto centrą ir paragauti belgiškų vaflių. Centrą puošė įvairiausios gėlės, o draugei juokais stumtelėjus Eriką į šoną, ji veidu atsitrenkė į nelemtą metalinį stovą, kurio nesimatė per gražiąsias gėles.
„Linksmybės pasibaigė ir išvykome atgal į viešbutį. Mano dantenos kraujavo ir skausmas nugalėjo norą tęsti vakarą mieste. Grįžusi pastebėjau, jog nebeturime jokių medikamentų skausmui malšinti“, – ne itin malonią pirmąją viešnagę mylimojo gimtinėje mena E. Župerkaitė.
Padėti galintys treneriai jau buvo išvykę autobusu atgal į Lietuvą. Skausmo kamuojama panevėžietė tada prisiminė jai žinutes rašinėjusį vietinį vaikiną. Paaiškėjo, kad Remis gyveno visai netoli viešbučio. Nors buvo jau vidurnaktis, apie savo nelaimingą atsitikimą nepažįstamajam parašiusi Erika jau po 15 minučių leidosi žemyn į viešbučio kiemą. Remis, sėdęs ant dviračio, žaibo greičiu jai atvežė tabletę nuo skausmo.
Šiek tiek šnektelėję, jiedu atsisveikino. Po daugiau nei mėnesio E. Župerkaitė vyko atostogų į Londoną, ten suplanavo susitikimą ir su savo gelbėtoju. Londone panevėžietė ir belgas oficialiai tapo pora.
„O vėliau sekė daugybė kelionių vienas pas kitą lėktuvais į Lietuvą ir Belgiją“, – juokiasi Erika.
Pamilęs panevėžietę, R. De Mey netruko susižavėti ir jos gimtine. Ir taip smarkiai, kad jis apsisprendė emigruoti į Lietuvą – šalį, kuri užaugino jo mylimą žmogų.
