Klebonas Romualdas Zdanys jau ketvirtą kartą į bažnyčios šventorių sukviečia parapijiečius su jų augintiniais. M. Garucko nuotr.

Bažnyčios glėbyje – keturkojai

Bažnyčios glėbyje – keturkojai

Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje sekmadienio popietę žmonių maldas pakeitė šuniukų lojimas, kačiukų kniaukimas ir net žirgų žvengimas. Visus šiuos gyvūnus šeimininkai atvedė palaiminti.

Ši bažnyčia parapijiečius kartu su jų augintiniais švęsti gyvūnų globėjo Šv.Pranciškaus Asyžiečio šventę pakvietė jau ketvirtą kartą.  Klebono Romualdo Zdanio teigimu, ši miela tradicija jau keliasi ir į kitas parapijas.

„Žmonės laukia šios šventės. Močiutės skambina ir klausia, kada galės atnešti savo šuniuką palaiminti“, – šypsojosi pats du kokerspanielių veislės šuniukus ir akvariumą su žuvytėmis laikantis kunigas.

Ar palaiminimas padeda gyvūnui ilgiau ir sveikiau gyventi, nežinia. Tačiau pats tikėjimas suteikia vilties ir ramybės šeimininkui, o kai šiam gera, tą jaučia ir gyvūnas.

Todėl palaiminimo savo mažiesiems draugams, klebono pastebėjimu, į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią ateina vis daugiau  žmonių. Šiais metais be įprastų kačių, šunų, jūrų kiaulyčių, papūgėlių, žiurkėnų į iškilmes šventoriuje atvesta ir žirgų.

Augintiniams prašė sveikatos

Šventėje dalyvavusi pasvalietė Gintarė Meškienė palaiminti atvežė pagyvenusį persų veislės katiną ir dviejų mėnesių vilkšunę Vėtrą. Ji neseniai sunkiai sirgo po erkės įkandimo, todėl šeimininkė nusprendė augintinę apsaugoti su Dievo pagalba. Šiam žingsniui moteris ryžosi pirmą kartą, iki tol ji net nežinojo apie tokias tradicijas.

„Dažniausiai girdžiu tik oficialius renginius gyvūnams: tai parodos, tai konkursai. O čia gali dalyvauti visi gyvūnai. Norisi pabendrauti su kitais šunų augintojais. O ir mano Vėtrai svarbu dalyvauti masiniuose susibūrimuose, kad socializuotųsi, pratintųsi prie kitų, mokytųsi dresūros viešumoje“, – sakė Gintarė.

Tačiau labiausiai augintoja savo mylimiems mažyliams linki sveikatos, todėl palaiminimas jai itin reikalingas.

Namo trijulė grįžo ne tuščiom. Pasvalietės kalytė laimėjo šauniausio gyvūno taurę. Toks įvertinimas ne atsitiktinis – šio šuniuko tėvai nusipelnę karinių pajėgų pareigūnai.

Palaiminimo mišrūnui šuneliui Džeriui nebe pirmą kartą į Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią atėjo panevėžietė Julija. Po jos vyro mirties pavasarį, pasak pašnekovės, augintinis tapo itin neramus, nedrausmingas, užsispyręs. Šeimininkė tiki, kad keturkojis, apsilankęs bažnyčios šventoriuje, pasijus geriau.

Sveikai augti Maltos bišonų kalytei Deizei linkėjo ir krekenavietė Dalina. Moteris teigė nespėjusi šuniuko palaiminti gimtojo miestelio bažnyčioje praėjusį ketvirtadienį, todėl atvažiavo į Panevėžį. Tuo pačiu pašventinti šuniuką pakvietė ir  anūką.

„Reikalingas toks bažnyčios palaiminimas gyvūnams. Jei žmonės jį gauna, kodėl negali ir mūsų mažieji keturkojai?“ – sakė Dalina.

Po klebono palaiminimo, gyvūnų ir jų šeimininkų šventėje laukė įvairios pramogos ir naudinga veikla. Čia buvo galima pasitarti su veterinarijos gydytoju. Visiems kailiuotiesiems, naguotiesiems, lojantiems ir kniaukiantiems vyko įvairūs konkursai ir rinkimai.

Meilė visiems lygi

O kadaise ši tradicija labiausiai ir buvo reikalinga naminiams gyvuliams. Žmonės vesdavo šventinti karves, arklius.

Didieji krikščionybės mąstytojai, Šv. Augustinas ir Tomas Akvinietis teigė, kad gyvūnai nepriklauso mūsų moralinei bendruomenei, todėl, kad jie neturi jokio tikslo. Manyta, kad didžiausias skirtumas esantis tarp žmonių ir gyvūnų yra tas faktas, kad žmonės vieninteliai turi nemirtingą sielą.

Tačiau abi gyvybės formos religijoje nusipelno vienodos krikščioniškos meilės.

Didžiausias gyvūnų globėjas Šv. Pranciškus Asyžietis itin akcentavo gamtos ir jos gyventojų svarbą pasaulyje. Sakoma, kad apie 1182 m. Italijoje gimęs šventasis žavėjosi žvaigždžių spindėjimu, kalnais, slėniais bei gyvūnijos grožiu. Pasak istorijos šaltinių, jis suprato gyvūnus, mokėjo paukščių kalbą, buvo prisijaukinęs vilką.

Pranciškus  mirė 1226 m. spalio 3 d, o spalio 4-ąją palaidotas Šv. Jurgio katedroje, vėliau kanonizuotas, palaikai perkelti į Šv. Pranciškaus baziliką Rojaus kalvoje, Asyžiuje. Po mirties Pranciškus Asyžietis Italijoje paskelbtas šventuoju – gyvūnų, katalikybės plėtros, gamtos apsaugos ir prekybininkų globėju. Todėl spalio 4-ąją minima šio šventojo ir pasaulinė gyvūnijos diena.

Gyvūnai šventinami dar ir sausio 17-ąją, minint abato Šv. Antano liturginę šventę. Tą dieną po Mišių Vatikano bazilikoje laiminami Italijos ūkininkų gyvuliai.

Galerija

 

Komentarai

  • gaila ne gyvuliuku,gaila kvailu zmoniu

  • Labai labai šaunus klebonas ir jo įvesta graži tradicija.

  • Kokia graži tradicija ! Labai išradingas kunigas. Tokia bendrystė parapijiečius dar labiau suvienija. Nuostabu ! Kuo daugiau tokių pasišventusių kunigų Lietuvoje !!!

  • Šaunu. Gyvūnai šeimoje kartais tampa šeimos nariais. Gera tradicija

  • LABAI BUVO GRAZI ŠUNŲ ŠVENMTINIMAS AŠ IRGI BUVAU

  • Bet žmonės jau visai be kultūros – su dviračiais į šventorių. Kitą kartą su mašina dar pro vartus įvažiuos. Puikus klebonas, graži tradicija, bet kai kurie, matos, nebejaučia, kur besą. Liūdna dėl tokio mentaliteto,

  • Dėve dėve….

  • svieto pabaiga

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų