-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dėl jos pažertų pastabų Savivaldybei teko stabdyti tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą baseino techniniam projektui parengti. Miesto vadovai stebisi, kodėl reikalavimas konkurso dalyviams būti suprojektavusiems bent vieną baseiną viešųjų pirkimų prievaizdams pasirodė perteklinis.
Dar gegužės pradžioje Panevėžio savivaldybė paskelbė tarptautiniu mastu ieškanti, kas parengtų „Aukštaitijos“ sporto ir sveikatinimo centro, panevėžiečiams žinomo kaip sporto rūmai, rekonstravimo techninį projektą.
Tačiau jau mėnesio pabaigoje konkursas buvo nutrauktas ir iki šiol nėra atnaujintas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos teigimu, darbai sustojo įsikišus Viešųjų pirkimų tarnybai.
Šios ekspertai, įvertinę panevėžiečių konkurso sąlygas, pateikė pastabų sąrašą.
Savivaldybė tiki dar šių metų pradžioje premjero S. Skvernelio duotu pažadu surasti lėšų moderniam baseinui. „Sekundės“ archyvo nuotr.
„Be reikalo ar su reikalu šį pirkimą tarnyba atrinko vertinti. Tarp pastabų esminė buvo dėl neva perteklinių specialiųjų reikalavimų. Tarnyba pasisakė, kad negalime ieškodami projektuotojo reikalauti turėti patirties. Primygtinai rekomenduota, kad tokios sąlygos neliktų“, – sako T. Jukna.
Pavaduotojas nemano, kad Savivaldybės reikalavimas konkurso dalyviams būti suprojektavusiems bent vieną baseiną perteklinis ir kvepia nesąžininga konkurencija.
„Bandėme aiškinti, kad baseinas, ypač tokios svarbos, atitinkantis tarptautinius standartus, yra ne šiaip kūdra. Jį projektuoti turi specialistai, kurie milimetro tikslumu aukščius ir nuolydžius apskaičiuotų. Patirtis projektuojant tokius svarbius objektus, mūsų nuomone, yra būtinybė“, – įsitikinęs T. Jukna.
Panevėžio savivaldybės argumentai, kad dėl užsakymo varžytis gali tik išskirtiniai architektai, savo darbų sąraše jau turintys įrašę ir suprojektuotus baseinus, Viešųjų pirkimų tarnybos ekspertų neįtikino.
T. Jukna sutinka, kad Savivaldybė savo tiesą dar galėjo įrodinėti bandydama ginčyti tikrintojų išvadą. Visgi panevėžiečiai tam nesiryžo ir šiuo metu pagal tarnybos surašytas pastabas keičia konkurso sąlygas.
„Skųsti neturime laiko. Ginčytis nėra prasmės, geriau su viskuo sutikti, pataisyti ir skubiai skelbti konkursą iš naujo“, – sako administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Anot jo, būsimojo baseino parengtą techninį projektą Savivaldybė rankose privalo turėti vėliausiai iki spalio. Nuo to priklausys, ar Panevėžiui atsivers galimybė jo statybai jau kitąmet gauti finansavimą iš valstybės investicinių programų.
Savivaldybė tiki dar šių metų pradžioje ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio 2017-ųjų Europos čempionui bei nacionaliniam rekordininkui panevėžiečiui Danui Rapšiui duotu pažadu surasti lėšų moderniam baseinui, kuriame būtų visos sąlygos ir sportininkų treniruotėms, ir trenerių darbui.
„Aukštaitijos“ sporto komplekse, tarp stadiono ir ledo arenos, numatytas naujas baseinas su dešimčia 50-ies metrų plaukimo takelių turėtų kainuoti apie 10 mln. eurų.
Tąkart Vyriausybės vadovas akcentavo, kad lėšos baseino statybai iš Valstybės investicijų programos bus numatytos 2019-aisiais, o statybos galėtų finišuoti jau 2020 metais.
Savivaldybės užsakymu Valdo Klimavičiaus įmonės atliktoje architektūrinių galimybių studijoje numatytas ne tik baseinas su reikiamu žiūrovų vietų skaičiumi, bet ir SPA poilsio zona. Tai būtų tarptautinius standartus atitinkantis, aukščiausio lygio varžyboms rengti tinkamas baseinas. Tokio objekto atsiradimas, manoma, leistų svarstyti ir specializuotos plaukimo mokyklos Panevėžyje steigimą.
Pasak T. Juknos, kad Panevėžys nusipelnė tokio statinio, rodo jau vien faktas, jog miestui net neturint pavyzdinės sporto bazės jo sportininkai sudaro šalies plaukimo rinktinės branduolį. Panevėžyje išugdyti rinktinės lyderiai Danas Rapšys, Simonas Bilis, Andrius Šidlauskas. Miesto vardą garsino ir Mindaugas Sadauskas, dar anksčiau – trijų olimpiadų dalyvis panevėžietis Darius Grigalionis.
Stipriausiais šalies plaukikais besididžiuojantis Panevėžys nuleidžia galvą, kai kalbama apie sąlygas jiems treniruotis. Šiuo metu mieste veikia du 25 metrų baseinai – atnaujintas „Žemynos“ progimnazijoje ir dar sovietinius laikus menantis 1965-aisiais statytuose sporto rūmuose.
Patekti į juos paplaukyti – sunki užduotis. Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus Sauliaus Raziūno teigimu, baseinai sausakimši nuo ryto iki vakaro. Anot jo, pastačius naują baseiną, neketinama atsisakyti ir dabartinio.
Komentarai
-
- Eugenijus
- 23:19 2018.06.13
Rodyti visus komentarus (1)prisiminiau seną ir girdėtą: kai išmoksite šokinėti nuo starto bokštelio, tada į baseiną vandens pripils…
Baseinas – tai ne plytelių kvadratiniai metrai, o labai sudėtinga inžinerinė sistema, kur turi būti suderinta šildymas, rekuperacija, vanduo ir pan. Nuo jų tarpusavio suderinimo priklausys vėlesnės sąnaudos, kurios gali būti minimalios ir gali būti maksimalios. Taupymas eksploatuojant visada pirmiausia priklauso nuo išmintingų projektinių sprendinių.
Kam atrodo, kad baseinas – tai tik stogas ir sienos?