-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vieno ryškiausių Lietuvoje menininko atminimo įamžinimu besirūpinantys D. Banionio fondą įkūrę jo artimieji tikisi netrukus su paminklo projektu žingsniuoti į Panevėžio savivaldybę.
Šioji dar 2016-aisiais išdavė leidimą D. Banionio atminimą įprasminančią skulptūrą statyti nedideliame skverelyje šalia Juozo Miltinio dramos teatro.
Fondo vadovė, aktoriaus anūkė Inga Banionytė-Gedgaudienė teigia, jog šiuo metu vyksta kūrybinis procesas. Kartu su skulptoriumi klaipėdiškiu Klaudijumi Pūdymu, jam padedančia architekte apžiūrėta vieta skverelyje.
I. Banionytės-Gedgaudienės teigimu, siekiama, kad skulptūra D. Banioniui Panevėžyje stovėtų jau kitų metų balandžio 28-ąją, kai bus minimas šio iškilaus aktoriaus šimtmetis.
„Tai proga, kai tikrai reikia pastatyti. Tam dedame visas pastangas“, – sako menininko anūkė.
D. Banionio fondas Savivaldybei taip pat rengiasi teikti siūlymą šiam nedideliam skvereliui suteikti Aktorių skvero vardą.
Jis kaip tik yra po D. Banionio grimo kambario langais. Simboliška, kad čia ir medžiai sodinti pačių menininkų per talką, surengtą aktorės Eugenijos Šulgaitės, pastačius J. Miltinio dramos teatrą.
„Būtų gražu, jei šitas skveras aktoriams ir būtų skirtas. Klausimas, kaip tai vertintų patys panevėžiečiai, bet manau, kad idėja tikrai graži“, – svarsto I. Banionytė-Gedgaudienė.
Teatro ir kino garsenybei, sulaukdavusiai kvietimų kurti ir gyventi Rusijoje, net Amerikoje, bet Panevėžio neiškeitusiai į pasaulio platybes, aktoriui Donatui Banioniui mirus 2014-aisiais, jo šeima pradėjo galvoti apie jo įamžinimą.
Paminklo idėją pateikė aktoriaus sūnus, režisierius Raimundas Banionis, J. Miltinio dramos teatras ir panevėžiečių klubas Vilniuje „Nevėžis“.
Tikėtasi skulptūrą pastatyti iki D. Banionio 95-ojo gimtadienio, tačiau šį planą pakoregavo jį turėjusio realizuoti garsaus skulptoriaus Romualdo Kvinto mirtis.
Pastarojo kūriniai puošia ne vieną miestą: Nidoje – paminklas maestro Vytautui Kernagiui, Kaune – tarpukario Lietuvos šlagerių pradininkui Danieliui Dolskiui, Vilniuje – rašytojui Romenui Gari.
„Neįmanoma padaryti mirusio autoriaus darbo taip, kad visi sakytų, jog tai jo kūrinys. Bet koks kitas kūrėjas, apsiėmęs pratęsti idėją, pridėtų savo braižą“, – mano I. Banionytė-Gedgaudienė.
Visgi ir naujos, K. Pūdymo kuriamos skulptūros idėja išlieka ta pati.
Ji primins D. Banionį tokį, koks šis buvo gyvenime, už kulisų – be pompastikos, tiesiog einantis Nevėžio paupiu į teatrą. Idėją įamžinti aktoriaus atminimą pristabdė ir lėšų trūkumas.
Pasak I. Banionytės-Gedgaudienės, paminklo idėją anksčiau yra parėmusi ne viena Panevėžio įmonė, taip pat miesto gyventojai, asmeninėmis lėšomis prisideda ir patys šeimos nariai. Trūkstamų pinigų dalį nusiteikęs pridėti sūnus R. Banionis.
Tačiau pinigų reikia ne tik skulptūrai, bet ir postamentui, pastatymui, apšvietimui, aplinkos sutvarkymui ir pan.
Tam, I. Banionytės-Gedgaudienės skaičiavimais, fondui tikrai dar trūksta lėšų. Finansiškai prisidėti fondas rengiasi prašyti ir Savivaldybės.
Pasak aktoriaus anūkės, skulptūros pastatymą galima paremti ir skiriant 1,2 proc. paramą deklaruojant pajamas.
„Mes tikime, kad jau finišo tiesioji. Darome viską, ką galime, kad skulptūra stovėtų“, – sako fondo vadovė.
Tūkstančiams žiūrovų daugelyje pasaulio šalių D. Banionis buvo Lietuvos teatro ir kino veidu. Per savo karjerą aktorius sukūrė daugiau kaip 100 teatro ir per 80 kino vaidmenų. Į J. Miltinio suburtą teatrą būsima scenos žvaigždė pateko būdamas 17-os, kai pas garsųjį režisierių jį atvedė bičiulis Vaclovas Blėdis.
Aktoriaus sūnus garsus režisierius R. Banionis „Sekundei“ yra sakęs, kad toks paminklas labiausiai reikalingas pačiam miestui.
„Reikalingas tam, kad miestas įamžintų, pagerbtų savo asmenybes, taip pagerbdamas miesto istoriją, o drauge ir gyvenančiuosius tame pačiame mieste, kuriame kūrė asmenybės, žinomos toli už jo ribų“, – kalbėjo R. Banionis.
Jis norėjo, kad skulptūroje tėvas būtų įamžintas jaunyvas arba bent jau vidutinio amžiaus, tai yra amžiaus, kai jis daugiausia dirbo, kai gimė jo, kaip aktoriaus, legenda.
Šiuo metu D. Banionio atminimas Panevėžyje įamžintas R. Kvinto sukurta memorialine lenta ant Ukmergės g. 47-ojo daugiabučio, kuriame su šeima gyveno aktorius.
Šalies kurorte Druskininkuose privatus verslas mecenavo D. Banionio įamžinimą – pastatė Mindaugo Junčio sukurtą skulptūrinę kompoziciją, vaizduojančią aktorių sėdintį ant suolelio. Vilniuje D. Banionio kaimynai savo iniciatyva pastatė suolą menininkui dar esant gyvam.
Aktorius apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, yra pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą, tarp jų – 1966 m. XV tarptautinio Karlovi Varų kino festivalio apdovanojimą už geriausią vyrišką vaidmenį (filmas „Niekas nenorėjo mirti“), 1969 metais tarptautinio Sofijos kino festivalio (Bulgarija) premiją už pagrindinį vaidmenį kino filme „Ne sezono metas“, 1972 metais Vokietijos Demokratinės Respublikos valstybinę premiją už Gojos vaidmenį kino filme „Goja, arba Sunkus pažinimo kelias“.
Nepaisant šlovės, D. Banionis visada liko ištikimas Panevėžiui. Tik sulaukęs garbaus amžiaus su žmona Onute persikraustė gyventi į Vilnių, arčiau sūnaus.
