Balandžiai raketose, girtos kirmėlės ir kvėpavimas per kitą galą

Nelikus nė mėnesiui iki tikrųjų nugalėtojų paskelbimo, pasaulio mokslininkams 34-ąjį kartą išdalytos alternatyvios Nobelio premijos.

Ne visai rimtas apdovanojimas, pavadintas Šnobelio premija, įvairių sričių mokslininkams teikiamas kasmet už visiškai realius ir kartais net naudingus atradimus – tarp laureatų būna ir pelniusiųjų tikrąjį Nobelio medalį.

Tačiau dažniau nutinka taip, kad 1991-aisiais įsteigti „Ig Nobel Prize“ apdovanojimai „už pasiekimus, kurių neįmanoma pakartoti arba nėra jokios prasmės tą daryti“, išdalijami juokingiausių, beprasmiškiausių ir tiesiog sveiku protu nepaaiškinamų atradimų autoriams.

Šie metai nėra išimtis.

Balandžiai, padedantys nutaikyti raketas

Amerikietis psichologas, Harvardo universiteto profesorius Beresas Frederikas Skineris alternatyviąją Nobelio taikos premiją gavo praėjus 35-eriems metams po mirties – už per Antrąjį pasaulinį karą ir jam pasibaigus vykdytą projektą.

Vienas garsiausiu XX amžiaus mokslininkų ir radikaliojo biheiviorizmo kūrėjas siūlė naudoti balandžius, kad raketos tiksliau pataikytų į numatytus objektus.

Kadangi automatinės taikymo sistemos dar neegzistavo, B. F. Skineris sumanė šią problemą išspręsti pasitelkus paukščius, kurie lengvai dresuojami, ilgai gyvena ir geba skirti spalvas.

Planas buvo paprastas: pasodinti balandžius į specialius skyrius raketų nosyje – po tris paukščius kiekvienoje, – kad jie baksnotų snapu į taikinio atvaizdą ekrane ir taip koreguotų raketos kursą.

Projektą JAV armija uždarė 1957-aisiais, kai radarai tapo patikimesni ir atsirado kitų elektronikos prietaisų.

Gyvūnai, kvėpuojantys per užpakalį

Japonai mokslininkai iš Tokijo medicinos ir odontologijos universiteto kartu su kolegomis amerikiečiais 2021 metais atliko neįtikėtiną tyrimą ir nustatė, kad kiaulės ir graužikai gali kvėpuoti per išangę.

Tokiam eksperimentui tyrėjus įkvėpė jūrų agurkai, gebantys pasisavinti deguonį ir per užpakalinę kūno dalį. Kilo klausimas: gal tą gali ir žinduoliai?

Mokslininkai žinojo, kad žarnų sienelės turi tankų kraujagyslių, galinčių pasisavinti deguonį, tinklą.

O kad patikrintų, ar tikrai pasisavina, pūtė deguonį – tiek dujų pavidalu, tiek skystą, – kiaulėms ir žiurkėms per išangę.

Eksperimentai parodė, kad toks kvėpavimo būdas išties gali palaikyti gyvybę deguonies trūkumo sąlygomis. Ir dabar tyrėjai viliasi, kad ateityje tą būdą bus galima panaudoti suteikiant skubiąją pagalbą kvėpavimo problemų turintiems žmonėms. Galų gale kolegų bendruomenė įvertino jų idėją kaip verčiausią alternatyvios Nobelio premijos fiziologijos srityje.

Katė ant karvės ir sproginėjantys maišeliai

Dar viena pomirtinė Šnobelio premija įteikta biologijos srityje. Ji atiteko Foraisui Eliui ir Viljamui Petersenui už tyrimą, atliktą dar 1940 metais.

Amerikietis žemės ūkio mokslų specialistas su kolega ir savo bičiuliu bandė išsiaiškinti, kaip stresas veikia karves ir jų duodamo pieno kiekį. Tam jie sodindavo ant karvės nugaros katę ir kas 10 sekundžių greta sprogdindavo oro pripūstus popierinius maišelius.

Karvės, kaip reikia tikėtis, išsigąsdavo ir dėl to duodavo mažiau pieno.

Po kelių bandymų tyrėjai nusprendė, kad katė nereikalinga – vien sproginėjančių maišelių triukšmo buvo gana įrodyti, kad streso teorija veikia.

Į Šnobelio premiją pretenduojantys moksliniai darbai neprivalo būti nauji. Šiųmečiai laureatai biologijos kategorijoje savąjį eksperimentą su karve, jai ant nugaros pasodinta kate ir sproginėjančiais maišeliais atliko dar 1940 metais.

Girtos kirmėlės

2022-aisiais Amsterdamo universiteto mokslininkai nusprendė ištirti polimerų, galinčių judėti savaime, arba vadinamosios aktyviosios materijos, elgesį.

Eksperimente jie panaudojo žieduotąsias kirmėles tubifeksus, prieš tai prigirdę jas etanolio.

Mokslininkai pagamino specialų labirintą ir stebėjo, kaip kirmėlės juo judą priklausomai nuo alkoholio kiekio organizme.

Jau kvatojatės? Be reikalo. Aktyvios materijos judėjimo principų išmanymas gali labai praversti tokiose mokslo srityse kaip biofizika ir robototechnika.

Nugaišusio upėtakio plaukimo ypatumai

Fizikos srityje apdovanojimo nusipelnė JAV Floridos universiteto mokslininkas Džeimsas Liao, tyręs, kaip juda žuvys audringuose vandenyse ir kiek energijos tam išeikvoja.

Mokslininkas atliko neįprastą bandymą: į negyvo vaivorykštinio upėtakio raumenis implantavo elektrodus ir taip privertė nugaišusią žuvį judėti. Tokiu savotišku būdu Dž. Liao pavyko išsiaiškinti, kad kunkuliuojančiuose vandenyse žuvys aktyviai neplauko, o veikiau dreifuoja pasroviui taupydamos jėgas.

Šios išvados reikšmingos bandant suprasti, kaip organizmai prisitaiko prie sudėtingų sąlygų, ir gali net padėti sukurti mažai energijos eikvojančius povandeninius robotus.

Ilgaamžiškumas dėl klaidos dokumentuose

Daktaras Solas Niumanas laimėjo pirmąją Šnobelio premiją demografijos srityje (iki šiol tokios kategorijos nė nebuvo), kai atskleidė, kad daugelis ilgaamžiais laikomų žmonių iš tikrųjų tokie nėra ir gyvena gerokai trumpiau, nei nurodyta jų dokumentuose.

Kitaip sakant, klaidos dokumentuose lėmė tai, kad ilgaamžiškumo statistika kai kuriose valstybėse buvo smarkiai iškreipta. O tai turi daug reikšmės šalių ekonomikai ir medicinai, gali smarkiai paveikti politinius ir verslo sprendimus.

Bjaurus placebas naudingesnis

Nugalėtojai medicinos srityje – Šveicarijos, Belgijos ir Vokietijos tyrėjai – Šnobelio premiją pelnė įrodę, kad netikri vaistai, arba placebas, sukeliantys skausmingą šalutinį poveikį, kartais gali būti veiksmingesni gydant pacientus nei placebas, neturintis jokio šalutinio poveikio.

Augalas mėgdžiotojas

Mokslininkas iš JAV Džeikobas Vaitas ir Vokietijoje dirbantis jo kolega Felipė Jamašita netikėtai nusipelnė botanikai išsiaiškinę, jog kai kurie augalai gali imituoti savo plastikinių giminaičių išvaizdą – tereikia juos pastatyti greta.

Siekdami įrodyti, kad gyvieji augalai, adaptuodamiesi prie žmogaus sukurtos aplinkos, sugeba maskuotis apsimesdami dirbtiniais, tyrėjai atliko eksperimentą su Pietų Amerikoje augančiu vijokliu Boquila trifoliolata. Tai vienintelis žinomas augalas pasaulyje, gebantis užsiauginti tokios pačios formos lapus, kaip ir augalai, ant kurių jis raizgosi. Tačiau plastikinio kaimyno lapų imitavimas – jau visai kito lygio triukas.

Skaičius ar herbas?

Ne taip seniai „Mokslo orbitoje“ aprašėme eksperimentą, kurio autoriai – daugiausia Nyderlandų mokslininkai, – išsiaiškino, kad išmesta moneta visgi dažniau nukrinta ta pačia puse į viršų, kuria gulėjo prieš išmetant.

Už tai, kad įrodė, jog net ir atsitiktiniuose procesuose esama dėsningumo, monetą išmesti 350 757 kartus nepatingėjusiems mokslininkams buvo skirta Šnobelio premija tikimybių srityje.

Faktai

Skirtingai nei dalijant tikrąsias Nobelio premijas, Šnobelio apdovanojimuose nėra iš anksto numatytų griežtų kategorijų. Iš pradžių atrenkama 10 nugalėtojų, tada sprendžiama, kokias kategorijas jiems priskirti.

„Ig Nobel Prize“ apdovanojimuose nominacijų būna nepalyginti daugiau nei Nobelio premijoms – kasmet apie 10 000 naujų. Jos svarstomos kartu su senosiomis, taigi susidaro šimtai tūkstančių mokslinių darbų.

Šnobelio premijų laimėtojams skiriamas įspūdingas piniginis prizas: 100 trilijonų dolerių. Tiesa, Zimbabvės. Pavertus JAV valiuta, tai būtų 0,4 dolerio, tačiau prizo kolekcinė vertė daug didesnė, mat visa suma įteikiama vieno banknoto kupiūra.