Bet ką daryti, jeigu jų prisiveisė? Žinoma, naikinti.
Su kurkliais, grambuolių ir spragšių lervomis kovojama visą sezoną pačiais įvairiausiais metodais ir priemonėmis. Tačiau būtent rudenį, nuėmus derlių, griebiamasi „sunkiosios artilerijos“ – preparatų, kurių lysvėms žaliuojant nesinori naudoti.
Be insekticidų esant tokiai situacijai ir ypač tada, jeigu kenkėjų invazija masinė, neišsiversite. O ir tuos panaudoti tik vieną kartą nepakaks.
Taigi susitaikykite su mintimi, kad vos tik nuėmus derlių dirvožemį teks apdoroti insekticidais. Delsti negalima, antraip atšalus orams kenkėjai įsiraus į žemę taip giliai, kad jų ten nepasieks net profesionalų naudojami chemikalai.
Šie rajūnai sunaikina viską, kas pasitaiko jų kelyje: kultūrinių augalų šaknis, šakniavaisius, netgi sėklas.
Kurkliai mėgsta drėgnas (tačiau ne užlietas!) dirvas. Rudeniui einant į pabaigą brandžiausi šeimynos individai pradeda ieškotis jaukios vietelės peržiemoti.
Pirmenybę kurkliai teikia mėšlo krūvoms arba komposto duobėms. Ta jų silpnybe galima ir netgi būtina pasinaudoti.
• Būtina gausiai ir per kelis kartus palieti dirvožemį, kad kenkėjai išropotų iš savo urvelių.
• Taip pat svarbu sukasti žemę per kastuvo gylį. Dalį vabzdžių sunaikins paukščiai, kiti pateks į gaudykles, kurias irgi patartina įrengti (apie tai netrukus).
• Galima žemėje padaryti negilų įdubimą ir įtaisyti ultragarsinę kenkėjų baidyklę.
• Bene populiariausi yra mėšlo spąstai. Iškasama iki 50 cm gylio duobutė, į ją pridedama su šiaudais maišyto mėšlo, pritrauksiančio kurklius. Atėjus šalčiams, duobutės turinys iškasamas ir išbarstomas plonu sluoksniu, kad sušaltų.
• Alaus spąstai taip pat gali būti veiksmingi. Nupjaukite plastikinio butelio kaklelį, butelį įkaskite į žemę taip, kad anga būtų sulig paviršiumi. Trečdalį pripilkite alaus, žemę aplink sudrėkinkite, o viršų pridenkite kuo nors, kad liktų plyšelis.
• Galima panaudoti ir medaus spąstus: vidines stiklainio sieneles aptepti medumi, įkasti jį į žemę ir pridengti palikus nedidelį plyšį. Vietoj medaus kartais naudojamas nerafinuotas saulėgrąžų aliejus arba saldintas vanduo su mielėmis (2 šaukštai cukraus ir 1 šaukštelis sausų mielių į stiklinę šilto vandens).
SVARBU! Naudoti gaudyklėse žibalą jokiu būdu nepatariama – taip galima pakenkti naudingiesiems dirvožemio mikroorganizmams.
Insekticidai
Pasirinkite tokius, kurie tinka kurkliams naikinti, ir išdėliokite po visą sklypą arba sukiškite į aptiktas kenkėjų landas.
Jos minta augalų šaknimis ir šakniavaisiais, taigi nereikia nė sakyti, kokios ir kiek žalos padaro – visi tą esame patyrę.
Rajumu nenusileidžiančios kurkliams, lervos mėgsta įsikurti viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose, bet rugsėjui baigiantis jau stengiasi įsirausti kuo giliau, kad nesušaltų žiemą.
Pagrindiniai kovos su grambuolių lervomis būdai
• Būtina sukasti dirvožemį 10–20 cm gylyje ir išrankioti lervas rankomis.
• Galima apdoroti žemę vadinamosiomis liaudiškomis priemonėmis (jas netrukus aptarsime), bioinsekticidais arba cheminiais preparatais. Tačiau turėkite omenyje, kad bioinsekticidai veikia tik šiltu oru, kai temperatūra ne žemesnė kaip 14 laipsnių.
Alternatyvios priemonės
• Svogūnų lukštų užpilas. Trečdalį kibiro priberkite svogūnų lukštų, užpilkite juos 60–70 laipsnių temperatūros vandeniu ir uždenkite. Po paros užpilą nukoškite, atskieskite vandeniu santykiu 1:1 ir kruopščiai sulaistykite juo žemę, kad skystis prasiskverbtų į 20 cm gylį.
• Garstyčių miltelių užpilas. 200 g garstyčių miltelių užpilkite karštu vandeniu, uždenkite ir palikite porai dienų nusistovėti. Tada papildykite skysčio iki 20 litrų ir laistykite juo žemę.
• Graikinio riešutmedžio lapų užpilas. 300–400 g lapų užpilkite kibiru šilto vandens. Praėjus parai, nukoškite ir skysčiu laistykite žemę.
• Mišinys su amoniako tirpalu. 20 ml amoniako tirpalo iš vaistinės išmaišykite kibire vandens ir laistykite žemę.
Insekticidai
Neprošal išbandyti kelis grambuolių lervoms naikinti tinkamus preparatus – net ir specialistai pataria juos naudoti iš eilės, kad kenkėjai nespėtų priprasti.
Tai tikra pražūtis derliui. Šios vabalų lervos tuneliais išraižo visas gumbines ir šakniagumbines daržoves. Nuo jų nukentėjusios bulvės, morkos, burokėliai labai prastai laikosi, o kartais ir tampa netinkami valgyti.
Spragšių lervos tarpsta viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose, tačiau aptikti siaurutes vikrias kirmėlytes ne taip paprasta. O išnaikinti dar sudėtingiau. Arba, kaip patikintų daugelis patyrusių sodininkų, kone neįmanoma.
Pagrindiniai kovos su spragšių lervomis būdai
• Pirmiausia reikia sukasti dirvožemį – tai atima iš lervų ir pastogę, ir maistą. O svarbiausia, kad atsidūrusios dirvos paviršiuje lervos tampa paukščių grobiu.
• Rūgščioje žemėje spragšių lervos būna aktyviausios. Todėl vertėtų sumažinti dirvožemio rūgštingumą pabarsčius pelenų (300–400 g vienam kvadratiniam metrui), kalkių (200 g vienam „kvadratui“) arba dolomitmilčių (400–500 g kvadratiniam metrui).
• Spragšių lervos nemėgsta azoto. Todėl 20–30 g amonio salietros vienam kvadratiniam metrui lysvės arba 20–25 g amonio sulfato tokio pat dydžio plotui joms tikrai nepatiks.
• Galima pabandyti sklype nedidelėmis krūvelėmis išdėlioti šiaudus ir mėšlą. Kenkėjai juose pasislėps, tad atėjus šalčiams beliks tik šias slėptuves sudeginti.
• Spragšių lervomis užkrėsta žemė apdorojama liaudiškomis priemonėmis, bioinsekticidais (primename – jie veikia tik šiltu oru!) ir cheminiais preparatais, insekticidais, tačiau iš pastarųjų vargiai ar liko tokių, kurie būtų bent kiek veiksmingi ir leistini naudoti.
Jeigu neapleisite jos visą sezoną, kova su tokiais kenkėjais, kaip kurkliai ir vabalų lervos, bus veiksmingesnė.
Pagrindinės profilaktikos priemonės išties paprastos:
• Pavasarį būtina laikytis sėjomainos.
• Tręšti tik perpuvusiu mėšlu.
• Sodinant daržoves ir kitus augalus laikytis rekomenduojamų atstumų tarp jų – pernelyg tankios lysvės vilioja visus kenkėjus.
• Pritraukti į sodą ir daržą paukščius, varles, rupūžes ir naudingus vabzdžius.
• Visą sezoną kruopščiai naikinti piktžoles (ypač varpučius).
• Rudenį pašalinti iš daržo visas augalines atliekas.
• Sėti sideratus arba augalus, kurių kvapas baido kenkėjus. Sideratų sėklų galima pabarstyti ne tik po to, kai nuimate derlių, prieš žiemą, bet ir vegetacijos periodu – tarp daržovių eilių.
Vis dėlto būkime realistai. Tiek kurkliai, tiek spragšių ir grambuolių lervos – tokie kenkėjai, kad kovai su jais gali prireikti kelerių metų. Todėl apsišarvuokite kantrybe, nenuleiskite rankų ir svarbiausia – netingėkite. Vos tik visas derlius bus nuimtas, iškart pradėkite juos naikinti. O kitą sezoną nuo pat ankstyvo pavasario imkitės profilaktikos.
Nuo kurklių |
serenčiai, garstyčios, medetkos, svogūnai, chrizantemos, česnakai |
Nuo grambuolių lervų |
garstyčios, baltieji dobilai, barborytės, rapsai, pašariniai (aliejiniai) ridikai |
Nuo spragšių lervų |
pupos, žirniai, garstyčios, grikiai, barkūnai, liucerna, rapsai, pašariniai (aliejiniai) ridikai, sojos, barborytės, pupelės |