-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ši sankryža – viena labiausiai klaidinančių vietovės nepažįstančius vairuotojus. Važiuojant per Krekenavą į Panevėžį, visą laiką pagrindinis buvęs kelias sankryžoje staiga tampa šalutiniu, o miestelio Tilto gatve vedantis – pagrindiniu.
„Kad atsirastų šie kalneliai, visus septynerius metus teko įnirtingai kalbėtis bei susirašinėti su Lietuvos automobilių kelių direkcija, aiškinant jiems, kokia pavojinga Krekenavos sankryža. Visą tą laiką sulaukdavome atsirašinėjimų, kad nežinome, ko norime, ir patys nesuprantame, ko prašome. Atsakingiesiems kelių specialistams buvo niekai mūsų argumentai, kad Krekenavos sankryžoje nuolat vyksta avarijos, daužomi automobiliai, žemės ūkio technika“, – piktinosi Panevėžio rajono metras Povilas Žagunis.
Rajono vadovui ypač pikta dėl to, kad Automobilių kelių direkcijos valdininkai į nuolatinius prašymus imtis saugumo priemonių Krekenavos sankryžoje sureagavo tik tada, kad šįmet per avariją vienas žmogus žuvo, antrasis buvo sunkiai sužeistas. Iki tol, anot P. Žagunio, reikalavimams bei prašymams užtikrinti saugumą direkcija buvo akla ir kurčia.
„Jų abejingumas buvo lyg patyčios iš mūsų visų“, – tiesiai rėžia P. Žagunis.
Meras suskaičiavo, kad greičio mažinimo kalneliai atsirado po žmogaus gyvybę nusinešusios nelaimės praėjus dviem mėnesiams. Jis viliasi, kad ateityje toje vietoje vis dėlto atsiras žiedinė sankryža, kurią įrengti Savivaldybė nuolat prašo. Pasak P. Žagunio, vilties sulaukti Krekenavoje „žiedo“ teikia tai, kad jos įrengimas yra įtrauktas į Lietuvos automobilių kelių direkcijos planus.
Krekenavos sankryžoje kartu su greičio ribojimo kalneliais įrengti ir apie juos perspėjantys kelio ženklai. Be to, pastatyti ir didesnio ryškumo nei buvusieji STOP ženklai.
„Ši avarijomis garsi sankryža yra pačiame Krekenavos miestelyje, į kurį įvažiavus automobilių greitis turėtų būti ne didesnis nei 50 kilometrų per valandą. Jei vairuotojai tokiu greičiu važiuotų, pražūtingų avarijų nebūtų. Gerokai didesniu greičiu, nei leidžiama, į šią sankryžą įlekia būtent užsieniečiai. Jie ir sukėlė avarijas, ir tapo jų aukomis“, – dėmesį atkreipė Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys.
Pats Krekenavoje užaugęs seniūnas teigė, jog daugybę metų tie, kas iš Panevėžio važiuodavo į Kėdainius, per Tilto gatvę vedančiu 195-uoju numeriu pažymėtu keliu kirsdavo miestelį ir toliau riedėdavo dešiniuoju Nevėžio krantu. Tai buvo vienintelis asfaltu išlietas kelias. Kiti keliai tebuvo dulkėti vieškeliai.
O pastaraisiais metais išasfaltuotas kelias, į Kėdainius vedantis kairiuoju Nevėžio krantu pro Šventybrastį ir Vilainius, taip pat asfaltu padengtas kelias, kuriuo vykstant pro Linkaučius ir Truskavą pasiekiamas „Via Baltica“ kelias, išasfaltuotas ir vedantis iš Krekenavos mišku į Ramygalą.
„Mes, krekenaviečiai, jau esame pamokyti tiek, kad važiuodami bet kuriuo keliu į Krekenavą ar iš jos sustojame šioje nelemtoje sankryžoje nežiūrėdami, ar mūsų kelias pagrindinis, ar šalutinis. Bet šalutiniu keliu vykstantys ne vietiniai, ypač užsieniečiai, kažkodėl neatkreipdavo dėmesio į ženklus ar atkreipdavo per vėlai“, – sako V. Kaušakys.
Jis svarstė, jog gali būti, kad ir vairuotojų turimi navigacijos prietaisai neįvertindavo ir neparodydavo pirmumo teisės šioje ne vieną gyvybę nusinešusioje Krekenavos sankryžoje.
Pasak V. Kaušakio, iki išasfaltuojant kelius, avarijos Krekenavos sankryžoje paprastai nebūdavo vadinamosios įskaitinės, nes lūždavo ir duždavo vien technika, o žmonės atsipirkdavo lengvais sužeidimais. Dabar, kai keliai nebedulka, avarijų pasekmės gerokai sunkesnės.
„Sunkiai sužalotas žmogus šioje sankryžoje buvo pernai prieš Kalėdas. Jei gerai pamenu, tai buvo iš Čekijos važiavęs latvis. Su kitu automobiliu jis susidūrė važiuodamas keliu nuo Vilainių, nes nesustojo prieš pagrindinį kelią“, – pasakojo seniūnas.
Kita, dar šiurpesnė, avarija įvyko šį rugpjūtį Krekenavai ruošiantis garsiesiems Žolinės atlaidams. Toje pat vietoje, taip pat atvykusį nuo Vilainių ir prie STOP ženklo nesustojusį jaunos moters vairuojamą BMW tiesiog sutraiškė pagrindiniu keliu važiavęs sunkvežimis. Po susidūrimo vairuotoja išgabenta į ligoninės reanimaciją, o su ja drauge vykęs vyriškis žuvo vietoje. V. Kaušakio teigimu, šie jauni žmonės buvo ką tik susituokę, vyko į povestuvinę kelionę po Europą. Abu jie – užsienio piliečiai.
„Manau, kad šita nelaimė tik ir atkreipė kelių direkcijos specialistų dėmesį į avarijomis garsėjančią Krekenavos sankryžą. Nei mes, seniūnija, nei Savivaldybė tiems respublikinės reikšmės keliams, susikertantiems ties Krekenava, negalėjome nieko daryti, nei minėtų kalnelių, nei ko kito neturėjome teisės įrengti. Galėjome vien prašinėti, ką daugybę metų ir darėme. Gerai, kad nors dabar į tuos prašymus sureaguota“, – teigė seniūnas.
„Jų abejingumas buvo lyg patyčios iš mūsų visų.“
P. Žagunis
Tą patį rugpjūtį šioje sankryžoje į avariją pateko ir suomis. Šalutiniu keliu atvažiavęs jo prabangus automobilis „Brabus“ rėžėsi į pagrindine Tilto gatve per sankryžą važiavusį traktorių „John Deere“. Abu vairuotojai atsidūrė ligoninėje. Suomis per Krekenavą vyko iš Vokietijos namo į Suomiją.
Rugsėjo pabaigoje šioje sankryžoje susidūrė nuo Kėdainių pusės važiavęs, vengro vairuojamas mikroautobusas „Renault“ ir vietinio gyventojo vairuojamas „Citroen“. Iš šalutinio kelio į sankryžą įvažiavęs mikroautobusas trenkėsi į lengvąją mašiną, nustūmė ją ant kelkraščio gėlyno borto. Mikroautobusą sustabdė kelio ženklo stulpas. Abu vairuotojai sužeidimų nepatyrė – lengvojo automobilio vairuotoją išgelbėjo išsiskleidusios oro pagalvės.
V. Kaušakys svarstė, kad dabar, esant greičio ribojimo kalneliams, pernelyg greitai jais važiuojant gali nulakstyti automobilio ratai, gali likti pramuštas automobilio karteris, tad išsilies tepalai. Jis vylėsi, kad net ir tuo atveju, jei nuo įrengtų kalnelių nukentės automobiliai, žmonių gyvybės turėtų būti išsaugotos.
Panevėžio apskrities policijos atstovas Tadas Martinaitis teigė, jog nuo 2019-ųjų pradžios iki dabar Krekenavos sankryžoje yra įvykusios penkios įskaitinės avarijos, per kurias žuvo ar buvo sužaloti žmonės. Šiemet tokios avarijos buvo dvi.
Neįskaitinių, kai sugadinama vien technika, anot pareigūno, būta nemažai, tikslių duomenų apie tokius eismo įvykius policijos atstovas teigė neturintis.
Krekenavos sankryža, kaip tikrai pavojinga, įtraukta ir į vadinamųjų juodųjų dėmių Lietuvos keliuose žemėlapį. Šiais metais toks žemėlapis sudarytas remiantis praėjusių ketverių metų įvykių statistika.
Komentarai
-
- S
- 22:22 2021.11.02
Rodyti visus komentarus (1)Kai buvo pagrindinis iš Krekenavos Centro į Panevėžį, problemos nebuvo. Kai perdarė – pasipylė bėdos ….. Atstatykitę ir dings bėda.