Gyventojai baiminasi būsiantys palikti su savo bėdomis – nerimą kelia dabar grioviuose neslūgstantis vanduo ir semiami sklypai. M. Garucko nuotr.

Baiminasi būsią palikti skęsti

Baiminasi būsią palikti skęsti

 

Miesto Savivaldybė, Rožyno mikrorajone įrengianti lietaus vandens surinkimo tinklus, piktina gyventojus. Jau kurį laiką gyvenantys lyg apkasuose, jie susitaiko su laikinais nepatogumais, tačiau abejojama, ar įgyvendinus projektą, gyvenimas tikrai, kaip kad žadama, pagerės.

Šiame mikrorajone darbai atliekami atviruoju būdu – kasant griovius, nes lietaus nuotekų surinkimo sistemos iki tol nebuvo – vanduo nubėgdavo vadinamąja griovių sistema.

Panevėžio Gamtininkų vietos bendruomenės valdybos narys Egidijus Pribušauskas abejoja, kad lietaus vandens surinkimo sistema bus efektyvi.

„Suklojo vamzdžius po žemėmis, bet naudos neduos nei gyventojams, nei gatvėms. Kiek surenkama nuo gatvių vandens? Dešimt litrų per visą lietų?“ – jis sako, kad lietus lyja ne tik ant gatvės, bet visur.

Vyras piktinasi, kad nėra sudėta jokių bortelių vandeniui nukreipti ir lietaus vanduo bėga ne vien gatve, bet ir į dalies gyventojų sklypus.

Pasak E. Pribušausko, nors pastaruoju metu smarkiai ir nelijo, bet jau dabar kai kur Rožyne skęsta sklypai, o lietaus surinkimo grioviai, tarnaujantys vandeniui nubėgti, pilni vandens, kuris dėl vykdomų darbų neturi kur dingti. Tad vandeniui, kaip iki šiol, nenubėgant, gali kilti dar didesnių bėdų. Šis projektas apima tik viešąją teritoriją – privačiuose gyventojų sklypuose niekas lietaus vandens surinkimo tinklų neįrengia.

„Vandens surinkimo sistemos sklypuose nėra. Taip, Savivaldybė teigia, kad žmonės galės prisijungti savo lėšomis, bet, atleiskite, ne visi žmonės turi tiek pinigų pasidaryti projektą, prisijungti ir taip toliau“, – piktinasi jis.

E. Pribušauskas sako net neskaičiavęs, kiek kainuotų toks projektas ir sistemos įdiegimas, nes pats pasiūlymas pasirodęs absurdiškas. Tiesa, gyventojai buvo susitikę su projektą kuruojančių įmonės „Panevėžio gatvės“, Savivaldybės atstovais, tačiau, jo teigimu, eilinį kartą buvo pamaitinti pažadais, kad iki balandžio viskas bus sutvarkyta taip, kaip buvo iki šiol.

„Labai įdomu, ar spės. Žiemą šalčiai užeina ir kažin ar galės kažką dirbti“, – sako jis.

Rožyno gyventoja Vilija teigia, kad jos sklypas neskęsta, tad nebūtų aktualu jungtis prie lietaus nuotekų tinklų, tačiau sako žinanti, jog mikrorajone yra vietų, kurių gyventojai greičiausiai kenčia. Jų sklypai yra žemiau gatvės ribos arba kaimynai yra iškėlę aukščiau savo sklypus.

„Kaip po karo. Žmonės gyvena vos ne apkasuose“, – moteris sako, kad tenka taikstytis su purvu, automobilių triukšmu šiems trinksint per iškasinėtą dangą, bet tikisi, kad tai tik laikini trukdžiai.

Gyvena statybvietėje

„Tai nebaigtas objektas ir jie gyvena veikiančių statybų teritorijoje – statybvietėje “, – gyventojams primena „Panevėžio gatvių“ direktoriaus pavaduotojas statybai Rimantas Šaučiuvėnas.

Jo teigimu, bent kol kas kliūčių, kad projektas nebus baigtas laiku, nėra. Pavaduotojas neneigia, kad gali būti vietų, kuriose sklypai dėl nebaigtų darbų patvinsta.

„Gyventojų pretenzijos gal ir pagrįstos, bet jie turėtų suprasti – ir mes tą aiškiname – kad užbaigus projektą viskas bus atkurta kaip buvo“, – jis žada, kad ateityje viskas bus sutvarkyta.

R. Šaučiuvėno teigimu, bus sutvarkytos visos išardytos dangos, grioviai, želdynai ir visa kita. Tiesa, bus atkurta tai, kas buvo įrengta legaliai.

„Kur legaliai padarytos pralaidos, grioviai ir taip toliau, viskas bus atkurta kaip buvo, kad nepablogintų visų gyventojų sąlygų“, – sako jis.

Pasak direktoriaus pavaduotojo statybai, šis projektas finansuojamas europinėmis lėšomis. Pagal jį numatoma tik pakloti tinklus mikrorajono gatvėse, įrengti kolektorius, taip pat atkurti viską kaip buvo ir suteikti gyventojams galimybę prisijungti prie tinklų.

„Šis projektas nenumato lietaus nuotekų surinkimo privačiose valdose. Reikės prisijungti prie tų tinklų, kurie bus pakloti rajone – gyventojai turės iš savo sklypų prisijungti patys“, – sako jis.

Kiek tokių atsiras, sunku pasakyti. Tik žinoma, kad svarstančiųjų yra. Ypač tarp tų, kurių sklypai tvinsta. Pasak R. Šaučiuvėno, jis nėra skaičiavęs, kiek preliminariai galėtų kainuoti toks prisijungimas, nes kaina priklausytų nuo to, ko žmogus pageidautų, koks atstumas ir pan.

Stabdžių netrūksta

„Sekundė“ jau ne kartą rašė, kad tai vienas brangiausių miesto projektų 2014–2020 metų laikotarpiu. Jam bus panaudota beveik 3,5 mln. eurų ES lėšų, per 616,5 tūkst. eurų prisidės miesto Savivaldybė.

Paviršinių nuotekų surinkimo tinklai bus įrengti Smėlynės, Jurginų, Žalgirio, Pušyno, Aguonų, Eglyno, Bijūnų, Žibučių, Rožių, Alyvų, Mėtų, Amerikos, Vyturio, Ramunių, Gluosnių, Saulėtekio, Rasos, J. Elisono, Mėnulio, Gamtininkų, Vakario, Paparčių gatvėse, Saulės alėjoje. Iki 2019 metų pabaigos Panevėžyje turėtų būti atnaujinta 17,5 km lietaus nuotekų tinklų. 14 km Rožyne ir 3,5 km J. Basanavičiaus, Ukmergės, Vilniaus, Algirdo, Aukštaičių, Beržų gatvėse.

Šiuo metu iš numatytų mikrorajone pakloti 14 km tinklų jau paklota 12 km, tačiau atkurti buvusias dangas, tvarkyti aplinką dar tik pradėta. Pasak R. Šaučiuvėno, šiuo metu tvarkomas ir J. Basanavičiaus gatvės kolektorius. Čia dangų ardymo ir kasimo darbų mažai – nauji vamzdžiai veriami į senus, tačiau taip pat susidurta su sunkumai. Atsiradus kliūčių, darbai sustojo dėl projektų koregavimo darbų.

 

Komentarai

  • Tiems iš Rožyno tai visą laiką kažkas blogai.

  • Kai perskaitai Pribušausko pavardę toliau gali nebeskaityti

  • ka cia niekus tauskiat – eitumet geriau sermuonelio ieskot!

  • Jiems viskas būtų OK, jei valdžioje būtų konservatoriai. Tada ir aplinkelis tiktų, ir vanduo bėgantis nemaišytų .

  • Nera nieko baisiau, uz durniu su iniciatyva!

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų