-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiuo metu Lietuvos ūkininkai gauna 170 eurų už hektarą tiesioginių išmokų, ES vidurkis siekia 266 eurus. Tokiomis sąlygomis pasidžiaugti negali ūkininkai iš valstybių, nepriklausančių ES, visgi dar 2013 m. Europos Vadovų Taryboje buvo nutarta, kad 2019-ųjų pabaigoje mūsų šalies žemdirbiai ūkininkai gaus ne mažiau kaip 196 eurus.
Kai kurie ekspertai nurodo, jog žemė ir darbo jėga mūsų šalyje yra pigesnė, todėl ir išmokos atitinkamai mažesnės, visgi B. Ropė turi savų argumentų. „Žemės kasdien neperki. Gamybos išlaidos, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atliko analizę visų ES šalių, (…) yra vienos iš didesnių, palyginus su Europos vidurkiu. Nes Lietuvoje, kaip ir kitose naujose šalyse ir Baltijos šalyse, reikia daug investuoti kuriant ūkius. Vokietijoje, Olandijoje, toje pačioje pačioje Švedijoje ūkiai sukurti jau prieš daug dešimtmečių, jie yra tik tobulinami, modernizuojami, o mums reikia iš esmės praktiškai pertvarkyti ir iš naujo sukurti“, – dėsto B. Ropė.
Jis nesiryžta spėti, ar po Europos Parlamento rinkimų požiūris į Rytų Europos ūkininkus gali būti kitoks. „Šiandien tos antieuropinės jėgos sudaro apie 15 proc. Parlamento narių, tai jos gali tik signalą duoti, bet esmės negali keisti“, – sako jis.
Europarlamentaro įsitikinimu, parama žemės ūkiui, nors tai seniai nebėra našiausia ekonomikos šaka, išlieka labai svarbi ES ateičiai.
„Valstybės šiandien įneša tik po 1 proc. savo BVP, tai apie 160 mlrd. eurų. (…) Tai nėra tokie dideli pinigai, bet ES lūkesčiai labai dideli. (…) Parlamentas sako, kad turime daugiau įdėti, mes jau balsavome, kad būtų dedama 1,3 proc., kad būtų vykdomi pagrindiniai įsipareigojimai, bendroji žemės ūkio politika. Mes turime siekti, kad Lietuvoje ir visoje ES užtektų pakankamai kokybiško ir prieinamo maisto“, – sako pašnekovas.
Visas EP nario B. Ropės komentaras – Alfa.lt vaizdo įraše.
