Savivaldybės glėbio it maro kratosi ir Aukštaitijos sostinės pašonėje, Stetiškiuose, veikiantis seniausias Lietuvoje, 90 metų skaičiuojantis Panevėžio aeroklubas. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Aviatorių likimas pakibo ore

Aviatorių likimas pakibo ore

 

Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė, kad sportinės aviacijos aerodromai, išsibarstę visoje Lietuvoje – jai nereikalingas balastas, ir sumąstė šiuos įsiūlyti savivaldybėms. Aeroklubai, išgyvenantys tik iš pačių aviatorių entuziazmo, skambina pavojaus varpais, kad nieko bendro su padangėmis ir skraidymu neturinčios savivaldybės galutinai sužlugdys aviacijos sportą.

Savivaldybės glėbio it maro kratosi ir Aukštaitijos sostinės pašonėje, Stetiškiuose, veikiantis seniausias Lietuvoje, 90 metų skaičiuojantis Panevėžio aeroklubas.

Panevėžio aeroklubo vadovas Bronius Zaronskis teigė, kad Lietuvos aeroklubų, sklandymo ir parašiutininkų klubų atstovai jau kreipėsi į Seimą, kad valdžia angarus ir aviacinę techniką perduotų juos naudojantiems aeroklubams. Jeigu nesulauks teigiamo atsako, aviatoriai neatmeta galimybės rinktis prie Seimo rūmų su plakatais.

Anot B. Zaronskio, atgavus nepriklausomybę, Lietuvos regioniniai aeroklubai savo lėšomis įregistravo aerodromus, patys kūrė jų infrastruktūrą, investavo asmenines lėšas į išlaikymą ir technikos priežiūrą. Dabar aviatoriams nesuprantama, kodėl mažuosius aerodromus norima perduoti savivaldybėms, o ne patiems aeroklubams.

„Valstybė atsisako aerodromų kaip nebereikalingų. Nori juos įsiūlyti savivaldybėms, bet vienos sutinka, o kitos – ne. Mums iš to jokios naudos – savivaldybės tikrai neprisidės prie aviatorių veiklos finansavimo, o ir nėra garantijų, kad besikeičiant valdžioms nebus nuspręsta, kad aeroklubai nebereikalingi, o mūsų turtas išparceliuotas aukcionuose“, – baiminasi B. Zaronskis.

Pasak žymaus Panevėžio aviatoriaus, prieš maždaug dešimtmetį, panaikinus apskritis, taip pat buvo norima aeroklubų turtą perduoti tuometiniam Turto fondui. Tąkart į aviatorių prašymus buvo atsižvelgta ir visos aviacijos sporto bazės išsaugotos, perduodant jas valdyti Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentui. Šis regioniniams aeroklubams juose esančiu turtu leido naudotis panaudos pagrindais. Panaikinus departamentą, aeroklubai atsidūrė Lietuvos sporto centro žinioje, o šis dabar nori numesti savivaldybėms.

„Valstybė neskyrė nė cento mūsų veiklai. Patys skraidymo entuziastai statė pastatus, rūpinosi skraidymo technika“, – kalbėjo B. Zaronskis.

Anot B. Zaronskio, aviatoriams nesuprantama, kodėl mažuosius aerodromus norima perduoti savivaldybėms, o ne patiems aeroklubams. „Sekundės“ nuotr.

Stovės su vėliavomis

Panevėžio savivaldybė sutiktų perimti Stetiškiuose veikiančio aeroklubo turtą ir leisti jį patikėjimo teise toliau valdyti pačiam aeroklubui. Tačiau yra viena bėda – didžioji dalis lėktuvėlių ir sklandytuvų skaičiuoja daugiau kaip keturis dešimtmečius. Savivaldybė nenori perimti senos ir nebenaudojamos technikos, ją siūlo tiesiog nurašyti.

„Tokiu atveju už nurašytą ir parduotą turtą pinigus gautų valstybė. Jeigu pinigai atsidurtų pačių klubų žinioje, galima būtų atnaujinti skraidymo techniką, įsigyti naujesnių sklandytuvų“, – problemą įžvelgia B. Zaronskis.

Skraidymo entuziastai jau pradėjo žygius, kad aeroklubų turtas būtų grąžintas jiems tiesiogiai ar naujai įkurtai viešajai įstaigai, kuri rūpintųsi skrydžių saugumu, aviacijos turizmu. Bet tam būtina keisti įstatymus.

„Mus tenkintų tik toks sprendimas. Jeigu aeroklubams būtų grąžintas jų turtas, aviacija regionuose galėtų po truputį atsigauti. Kol kas laukiame Vyriausybės sprendimo – jeigu bus keičiami įstatymai, viskas išsispręs savaime, o jeigu ne – teks kovoti. Gal ir su vėliavomis prie valdžios rūmų pastovėti“, – ryžtingai nusiteikę aviatoriai.

Podukros vietoje

B. Zaronskio tikinimu, aviacijos sportas Lietuvoje visada buvo podukros vietoje. Iš valstybės kišenės aviacija negauna nė euro, šis sportas laikosi ant entuziastų pečių. Klubo nariai asmeninėmis lėšomis remontuoja valstybei priklausančius sklandytuvus, rūpinasi jų draudimais, licencijomis, lopo nuo sovietmečio laikų rimtesnio remonto nemačiusius pastatus. Valstybė skiria lėšų vaikų krepšinio ar tinklinio būreliams, bet už aviacijos tenka mokėti patiems tėvams. Tai ne tik pavojingas, bet ir gana brangus sportas, todėl tokią veiklą sau gali leisti ne visi. Pasak B. Zaronskio, jaunuoliai, susižavėjęs skraidymu, vėliau studijuoja Karo akademijoje ir tampa karinių lėktuvų pilotais, arba A. Gustaičio aviacijos institute, kuris rengia civilinių lainerių pilotus ar mechanikus, skrydžių valdytojus.

„Vieniems aukso žiedus kala, o kiti sportininkai jokio dėmesio nesulaukia. Panevėžio aeroklubas – pats seniausias Lietuvoje. Šiemet rudenį minėsime 90-ies metų jubiliejų, bet nežinau, ar įstengsime tinkamai paminėti, kai toks valdžios požiūris“, – apgailestauja B. Zaronskis.

Nesiveržia į aviaciją

Panevėžio savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Justinas Jasiukaitis teigė, kad Savivaldybė nesikrato galimybės perimti iš Lietuvos sporto centro Panevėžio aeroklubo turtą ir jį perduoti valdyti jam pačiam. Pasak specialisto, keistųsi tik savininkai, tai aeroklubo veiklai neturėtų jokios įtakos.

„Savivaldybėms siūlė perimti ne veiklą, o tik turtą. Panevėžio aeroklubas pateikė informaciją, kad jų turtas – keli sklandytuvai ir lėktuvėliai, kurie dar naudojami. Bet kai paprašėme parašyti prašymą, kad galėtume šį klausimą teikti svarstyti miesto Tarybai, aeroklubo atstovai pareiškė, kad nieko nerašys. Jie tikisi, kad iš valstybės šį turtą galės gauti tiesiogiai“, – kalbėjo J. Jasiukaitis.

Panevėžio savivaldybė Lietuvos sporto centrui išsiuntė raštą, jog Stetiškiuose veikiančiam aeroklubui priklausančio turto nepriims. Anot vedėjo, pati Savivaldybė aviacijos sporto veiklos nevykdo, be to, inventorizuoti Panevėžio aeroklubo turimą turtą būtų per daug sudėtinga. Pagal Savivaldybei atsiųstą aviatorių raštą viso jų naudojamo turto – kelių skraidymo aparatų likutinė vertė – vos keliasdešimt eurų. O aeroklubo žemė ir angarai priklauso Turto bankui.

„Jeigu Panevėžio aeroklubas nėra suinteresuotas, kad perimtume turtą, kuriuo jie naudojasi, Savivaldybė nieko ir nedarys“, – sakė J. Jasiukaitis.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų