-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tikimasi, kad tai padės sumažinti transporto sektoriaus išmetamą CO2 kiekį ir pasiekti bendrus ES šiltnamio dujų mažinimo taikinius.
Vėliausiai 2030 m. naujų automobilių į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis turės sumažėti 37,5 proc., lyginant su 2021 m. lygiu. Tai gerokai daugiau nei 30 proc. sumažėjimas, kurį iš pradžių siūlė įteisinti Europos Komisija.
Naujų furgonų anglies dvideginio tarša iki 2030 m. turės sumažėti 31 proc. EP taip pat pritarė vidutinio laikotarpio tikslui iki 2025 m. sumažinti naujų automobilių bei furgonų išmetamą anglies dvideginio kiekį 15 proc., lyginant su 2021 m.
Parlamentas patvirtino nuostatą, pagal kurią automobilių gamintojai, pažeidę šias taisykles, bus baudžiami. Iki 2023 m. Europos Komisija turės įvertinti, ar verta iš šių surinktų lėšų sukurti atskirą fondą, skirtą netaršiam transportui skatinti bei automobilių sektoriaus darbuotojams perkvalifikuoti. Gamintojai, kurie iki 2025 m. gerokai viršys netaršių automobilių gamybos tikslus, būtų apdovanoti papildomais anglies dvideginio kreditais.
„Mes, Parlamentas, stipriai kovojome, kad būtų išsaugotas pasiūlymo aplinkosauginis vientisumas ir suteikiama reali sveikatos, vartojimo ir inovacijų nauda Europos piliečiams, – anksčiau per diskusiją sakė EP pranešėja Miriam Dalli (Socialistai ir demokratai, Malta). – Mes patvirtinome šį teisės aktą, nepaisydami to, kad tam prieštaravo automobilių pramonė ir kai kurios ES valstybės narės, kurios atsisakė pripažinti atsiradusias galimybes siekti ambicingesnio tikslo.“
Transporto sektorius šiuo metu yra vienintelis, kuriame nežymiai, tačiau vis dėlto auga CO2 išlakos. 2017 m. vidutinis naujų automobilių išmetamo CO2 kiekis vienam kilometrui buvo 0,4 g didesnis nei 2016-aisiais.
Transporto sektoriuje šiuo metu išskiriama beveik 30 proc. viso ES anglies dvideginio. 72 proc. šio kiekio sudaro keliuose išmetamas CO2.
Jau yra sutarta, kad iki 2050 m. transporto sektoriaus išlakos turi sumažėti 40 proc., lyginant su 1990 m. lygiu. Tačiau norint pasiekti šį tikslą jau dabar būtinos ryžtingos permainos.
Keleivinio transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis skiriasi priklausomai nuo transporto rūšies. Lengvieji automobiliai yra didžiausi teršėjai, atsakingi už 60,7 proc. kelių transporto išskiriamo CO2 kiekio.
Tačiau jei lygintume vidutiniškai vienam keleiviui tenkantį išmetamą CO2 kiekį, lengvieji automobiliai, kuriuose važiuoja bent keturi keleiviai, yra tarp švariausių transporto priemonių, nusileidžiantys tik traukiniams.
Vidutiniškai Europoje automobiliu važiuoja 1,5 keleivio, todėl pagal šį rodiklį kitos transporto priemonės, tokios kaip autobusai, yra švaresnė alternatyva.
Automobilių išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti dviem būdais: didinti degalų naudojimo efektyvumą arba keisti iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. Šuo metu dauguma (52 proc.) Europos automobilių varomi benzinu. Toliau rikiuojasi dyzeliniu kuru (37 proc.) ir kitu kuru, pavyzdžiui, dujomis ir elektra, varomi automobiliai.
Nors pastaruoju metu elektra varomų automobilių skaičius auga kaip ant mielių – 2017 m. jų parduota 51 proc. daugiau nei 2016-aisiais, – jie vis dar sudaro tik apie 1,5 proc. registruojamų naujų automobilių.
Ekspertai nurodo, kad skaičiuojant automobilio išmetamą CO2 reikėtų atsižvelgti ne tik į eksploatacijos metu variklio išmetamas dujas, bet ir į tas, kurios susidaro automobilius gaminant ir šalinant.
Elektrinių automobilių gamyba ir šalinimas kol kas teršia aplinką labiau nei automobilių su vidaus degimo varikliu gamyba ir utilizavimas. Elektra varomų automobilių generuojamo CO2 kiekis taip pat priklauso nuo to, iš kokių šaltinių pagaminta jų naudojama elektra.
Tačiau atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai. Tikėtina, kad ateityje didėjant elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių elektriniai automobiliai bus dar mažiau taršesni.
Paryžiaus susitarimu dėl klimato ES įsipareigojo iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį lyginant su 1990 m.
Įgyvendindama šį tikslą ji reformavo prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, nustatė privalomus ŠESD mažinimo tikslus tokiems sektoriams kaip transportas ir žemės ūkis bei pritarė žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus (angl. LULUCF) įtraukimui į išmetamųjų dujų kiekio mažinimo pastangas.
