Automatizacijos iššūkiai: kas išloš, o kas pralaimės

Automatizacijos iššūkiai: kas išloš, o kas pralaimės

Kai 1973 m. balandžio 3 dieną 11.35 ryto „Motorola“ inžinierius dr. Martinas Kuperis, vaikštinėdamas Niujorko gatvėmis, paskambino konkuruojančios kompanijos atstovui Džoelui Engelui ir, persimetęs keliais žodžiais, pasakė, kad skambina iš mobiliojo telefono – stojo tyla. Juk tai buvo pirmasis mobiliojo telefono skambutis.

Nešiojamasis telefonas, iš kurio skambino dr. M. Kuperis, atrodė kaip batų dėžutė ir svėrė 1,1 kg. Juo buvo galima kalbėti 35 minutes, vėliau reikėjo 10 valandų krauti.

Nuo pirmojo mobiliojo telefono skambučio praėjo 47-eri metai.

Šiandien be tokio įrenginio neįsivaizduojame kasdienybės, o pasaulis yra įžengęs į gyvenimą vėl iš esmės keičiančių inovacijų ir automatizacijos erą. Lietuvoje mokslininkai atliko tyrimą – aiškinosi, kaip šalies savivaldybės pasirengusios automatizacijos sukeliamiems iššūkiams.

Vienodos tik iš pirmo žvilgsnio

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkų atliktos studijos rezultatai rodo, kad Lietuva priklauso B tipo šalių kategorijai. Vadinasi, didžioji dalis Lietuvoje sukuriamų darbo vietų yra ribotos trukmės. Tyrimo rezultatai taip pat nustebino atskleisdami faktą, kad beveik visos Lietuvos apskritys priklauso B tipo kategorijai. Tai reiškia, kad dabartinės investicijos į darbo vietų kūrimą atneš tik trumpalaikę naudą. Tačiau savivaldybių charakteristikos yra skirtingos ir pasižyminčios didele įvairove. Dauguma savivaldybių priklauso B tipui, bet papildomai identifikuotos šešios A tipo, devynios C tipo ir dvi D tipo savivaldybės.
„Ši įžvalga labai svarbi, nes, nors žvelgiant iš nacionalinės ir apskričių perspektyvos iššūkiai atrodo bendri dėl jų priklausymo bendram B tipui, tačiau šis faktas užmaskuoja situaciją, kad skirtingoms savivaldybėms būdinga skirtinga sukrėtimų rizika. Atskleidus šį svarbų dėmenį galima tiksliau numatyti, kur artimiausioje ateityje galima tikėtis sukrėtimų“, – pranešime spaudai cituojamas prof. dr. Maikas Huettingeris, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Tarptautinio verslo ir komunikacijos programos direktorius, atlikto tyrimo vadovas.

Panevėžys – C grupėje

Tyrimo metu atskleista, kad šešios Lietuvos savivaldybės priklauso A tipui: Alytaus rajono, Kaišiadorių rajono, Neringos, Šiaulių rajono, Trakų rajono ir Vilniaus rajono. Tai reiškia, kad šiose vietovėse kuriamos tų sričių, kurios pasižymi didesniu atsparumu automatizacijai, darbo vietos. Pasak tyrėjų, užimtumo situacija šiose savivaldybėse trumpuoju laikotarpiu pagerėjo, o ilgalaikė technologijų sukelto nedarbo rizika sumažėjo. Taigi jos turėtų ir toliau laikytis dabartinės krypties.

C tipui priskiriamos devynios savivaldybės: Alytaus miesto, Anykščių, Ignalinos, Joniškio rajonų, Klaipėdos miesto, Kazlų Rūdos, Panevėžio miesto bei Panevėžio rajono, taip pat Tauragės rajono. Šios savivaldybės, pasak tyrimo autorių, praranda darbo vietas, ypač rizikingesnėse profesinio užimtumo srityse. Jose vyksta automatizacijos sukelti struktūriniai pokyčiai – nors dalis darbo vietų dabar prarandama, tačiau ateityje praradimai bus mažesni. Todėl, remiantis mokslininkų rekomendacijomis, šios savivaldybės turėtų skirti dėmesio neseniai netekusiems darbo žmonėms ir padėti jiems pereiti į naujai sukurtas automatizacijai atsparias profesinio užimtumo sritis.

D tipui priskiriamos dvi savivaldybės – Birštono ir Palangos. Jų situacija mokslininkams kelia nerimą.
„Šios dvi savivaldybės patiria didžiausius iššūkius – jau dabar darbo vietos yra prarandamos ir tikėtina, kad dėl automatizacijos šis procesas tęsis ir ateityje. Šios dvi savivaldybės turėtų ypatingą dėmesį skirti trumpalaikių ir ilgalaikių perspektyvų gerinimui“, – sako doc. dr. Džonatanas Boidas, ISM universiteto dėstytojas.

Mokslininkai taip pat atidžiai išnagrinėjo pramonei 4.0 aktualius užimtumo sektorius ir nustatė, kad ten situacija geresnė, ypač Kauno ir Vilniaus miestuose.

Tiesioginių užsienio investicijų svarba

Tyrimas taip pat atskleidė, kad darbo vietų automatizavimui daug įtakos turi tiesioginės užsienio investicijos (TUI). Šios darbo vietos pasižymi didesniu kapitalu ir aukštosiomis technologijomis, o tokia kombinacija jas ilguoju periodu daro saugesnes. Mokslininkai taip pat pateikė išvadas, kad tiesioginės užsienio investicijos regionams turėtų būti skirstomos tolygiau ir mažinti dabar egzistuojantį disbalansą.
Pavyzdžiui, šiuo metu TUI vienam gyventojui Vilniuje sudaro daugiau nei 20 000 eurų, Panevėžyje – 3297 Eur, o kaimyniniame Pasvalyje – tik kiek daugiau nei 300 eurų.

Socialinėms problemoms švelninti

Tyrimo autoriai taip pat išanalizavo tūkstančių visos Lietuvos įmonių pastarojo dešimtmečio duomenis. Rezultatai rodo, kad kai įmonės našumas auga, atlyginimai nebūtinai didėja kartu su juo. Nors šis rezultatas gali pasirodyti neigiamas, tačiau iš tiesų jis taikytinas tik stagnuojančioms įmonėms, tai yra toms, kurių pajamos neauga.

„Žvelgdami į augančias, dinamiškas įmones stebime ir atlyginimų augimą. Taigi atsakymas į populiarų klausimą, ar iš ketvirtosios pramonės revoliucijos darbuotojai išloš ar pralaimės, dar nėra aiškus. Sustabarėjusių įmonių darbuotojai pralaimės, tačiau taip pat bus daugybė laimėtojų – tikėtina, kad tai bus jaunesni, išsilavinę, didžiuosiuose miestuose gyvenantys darbuotojai. Vadinasi, reikia imtis daugiau veiksmų siekiant ketvirtąją pramonės revoliuciją su jos naudomis plėsti ir į regionus“, – sako dr. Aras Zirgulis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, vienas iš studijos autorių.

Tyrimas taip pat patvirtino, kad darbo našumo augimas susijęs su didesniu įmonių sumokėtu pelno mokesčiu. Taigi, pasak mokslininkų, didėjančias pelno mokesčio pajamas būtų išmintinga panaudoti siekiant palengvinti kai kurias dėl automatizacijos kylančias socialines problemas.

Komentarai

  • Išloš investuotojai, kapitalistai.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų