Autobusų stotis ginasi nuo benamių

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2017.07.21 10:00

Makabriškai atrodanti, nors jau dešimtmetį bandoma gaivinti, per parą beveik 300 reisų autobusų sulaukianti Panevėžio stotis – zona, kurioje nesijaučia saugiai ne tik praeiviai, bet ir patys darbuotojai.

Vos stoties saugos tarnyba baigia darbą, puolama rakinti laukiamojo durų, keleiviams paliekant ankštą koridorių su vieninteliu suoleliu. Šitaip saugomasi nuo stotį nakvynės namais pavertusių įžūlių ir neretai agresyvių benamių.

Mieste popietinėje pamainoje dirbanti Lina namo į Panevėžio rajoną grįžta iš stoties 19 val. išvykstančiu autobusu. Anot jos, nors tokiu laiku stotis dar pilna keleivių, laukimo salės durys užrakinamos nuo 18.30 val. Bjauriu oru būriui žmonių belieka koridoriuje prie lauko durų grūstis ramstant sienas, nes stoties darbuotojams kažkodėl atrodo, jog keleiviams čia turi užtekti ir vieno suolelio.

„Erdvi laukimo salė užrakinta, o koridoriuje žmonių kaip silkių statinėje“, – piktinosi nuo lietaus vakare stotyje bandžiusi slėptis Lina.

Pasak jos, dar iki praėjusio pavasario laukiamasis keleiviams buvo atviras iki vėlumos.

„Nei reisų, nei žmonių nesumažėjo, kam tada reikėjo tą spyną užkabinti ir palikti keleivius už durų?“ – autobusų stoties administracijos sprendimas piktina panevėžietę.

Apsauga nuo vargetų

Panevėžio autobusų stoties administratorė Vilma Jonuškienė pripažįsta, kad nuo 18.30 val. laukiamąjį pradėta rakinti neseniai. Nors autobusai iš Panevėžio stoties kursuoja ir po 19 val., ir po 20 val., administratorė tvirtina dėl užrakintų durų skundų nesulaukianti.

V. Jonuškienė aiškina, jog gana anksti durys užrakinamos saugantis nuo į laukiamąjį besiveržiančių benamių.

Anot jos, dar iki pavasario salė būdavo užrakinama apie 20 val., kai iš stoties išvažiuoja paskutiniai autobusai. Tačiau apsaugai darbą pabaigus valanda anksčiau, pasak V. Jonuškienės, laukiamąjį užgriūdavo nakvynės namų kontingentas.

„Laukimo salė virsdavo benamių kavine-baru su tualetu vietoje. Šiukšlių dėžėse valytojos rasdavo tokių dalykų, apie kuriuos net kalbėti nemalonu“, – „Sekundei“ pasakojo administratorė.

Jos teigimu, pakakdavo ant suolų įsitaisyti keliems benamiams, kad laukimo salėje akimirksniu neliktų nė vieno keleivio.

„Kad ir koks oras būdavo, lydavo ar snigdavo, bet keleiviai autobusų verčiau laukdavo lauke ant suoliukų nei po stogu greta benamių. Pakakdavo vieno tokio, kad laukimo salėje neliktų kuo kvėpuoti“, – pasakojo V. Jonuškienė.

Pasak administratorės, dieną, kol stotyje dirba apsauga, benamiai šią vietą aplenkia. Jau patyrę, kad su savo manta įsitaisę laukiamajame bus greitai išprašyti lauk.

„Nors vienam prasprūdus pro apsaugą į stoties vidų, mes net antrame aukšte užuodžiame. Kasininkės mato, kaip laukiamajame ant suoliuko traiško gyvius“, – nepakenčiama vargetų kaimynyste guodėsi administratorė.

V. Jonuškienės teigimu, stoties laukiamojo durys gana anksti užrakinamos saugantis nuo vidun besiveržiančių benamių. T. Šiaudinio nuotr.

Iš stoties neišprašė

V. Jonuškienė įsitikinusi, jog 18.30 val. nėra per anksti keleiviams užtrenkti duris. Ji sako, kad vėliau būna ne tiek daug reisų, kad keleiviai nesutilptų laukimo salės atrakintose prieigose ant vienintelio suoliuko.

Visgi laukiamąjį užrakinus ir keleiviams, ir benamiams, pastarieji iš autobusų stoties vis tiek neišsikraustė, tik susirado joje kitą prieglobstį. Nors tiek policija, tiek stoties apsauga nuolatos stengiasi juos iškrapštyti iš stoties teritorijos, čia jie, regis, įsikūrę nepajudinamai. Stoties senbuviai, galima sakyti, čia gyvena: valgo, miega ir uždarbiauja – prašo išmaldos.

Pasak V. Jonuškienės, užrakinus laukiamąjį, nauja benamių buveine tapo tarpas tarp senojo spaudos kiosko ir apleisto pastato. Iš ten jų nė saugos tarnyba nebevaiko.

Apsauga pro duris – benamiai į vidų

Kadaise Panevėžio autobusų stotis būdavo atvira ištisą parą. Užrakinus laukiamąjį, keleiviai naktį galėjo prisiglausti po stogu jo prieigose. Tačiau ir tokios „prabangos“ nuspręsta atsisakyti esą dėl benamių paliekamų pėdsakų.

„Gerai, jei ryte į darbą atėjus dispečerėms būdavo jau šviesu, bet žiemą, kai tamsu, ir įlipdavo, ir užkliūdavo, ir rasdavo. Tada nusprendėme, kad galbūt geriau užsirakinti, nei paversti stotį nakvynės namais“, – pasakojo V. Jonuškienė.

Dabar laukimo salė užrakinama jau nuo 18.30 val., o stoties lauko durys – 21.30 val. Stotis keleiviams vėl atidaroma 4.30 val., kai darbą pradeda saugos tarnyba.

Naktį į Aukštaitijos sostinę užsukančių trijų reisų autobusų keleiviams telieka dangus virš galvos.

V. Jonuškienė skaičiuoja autobusų stotyje nuolatos „gyvenant“ nuo dviejų iki šešių benamių. Juos pažįsta jau ne tik stoties darbuotojai, įsidėmėję vargetų vardus. Mantą besitampančius nevalyvus stoties vargetas įsidėmėję ir greitosios medikai, policijos pareigūnai. V. Jonuškienė juokauja, kad pastaraisiais benamiai geba pasinaudoti tarsi taksi: agresyviai patriukšmauja, kad iškviesta policija pavėžėtų iki Teatro g. esančių nakvynės namų.

Jei būtų išpildyti Savivaldybės ir verslininkų planai, iškiltų visai naujas stoties pastatas, o esamosios vietoje įrengtas parkas. T. Šiaudinio nuotr.

Laukia pokyčiai

Šiurpą vietiniams ir atvykusiesiems kelianti autobusų stotis pačiame Panevėžio centre – viena iš nedaugelio Lietuvoje likusių tokių sovietinio paveldo vietų. Daugiau nei keturias dešimtis metų skaičiuojanti stotis nė karto nebuvo kapitališkai atnaujinta. Jos laukiamajame tebestovi tie patys sovietinių laikų suolai, o sienos nukabinėtos informacinėmis iškabomis su vyšniniame fone surašytais autobusų išvykimo ir atvykimo grafikais.

Panevėžio savivaldybė žada, jog jau per artimiausius keletą metų miesto pūlinio neliks. Jei būtų išpildyti Savivaldybės ir verslininkų planai, iškiltų visai naujas stoties pastatas, o esamosios vietoje įrengtas parkas.

Konkursą įrengti naują autobusų stotį už privačias lėšas paskelbusi Panevėžio savivaldybė sulaukė vienintelio dalyvio. Investuoti į ją pasisiūlė bendrovė „Baltisches Haus“, Lietuvoje valdanti daugiau nei dvi dešimtis nekilnojamojo turto objektų, skirtų prekiauti. Daugumos šios nekilnojamojo turto plėtotojos pastatų pagrindinis nuomininkas – „Iki“ parduotuvės. Pačią „Baltisches Haus“ valdo Maltoje registruota įmonė „Balthaus Limited“. Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos teigimu, bendrovė nurodo į autobusų stoties statybas investuosianti 700 tūkst. Eur. Savivaldybė pageidauja, kad už privačias lėšas būtų pastatytas naujas iki 600 kvadratinių metrų vieno aukšto autobusų stoties pastatas šiuo metu neužstatytame trikampyje, esančiame greta automobilių stovėjimo aikštelės, tarp įvažiavimo į stotį ir išvažiavimo. Iš privataus investuotojo tikimasi naujo stoties perono su atvykimo ir išvykimo aikštelėmis Savanorių a. vietoje vadinamojo alyvų parko. Pati Savivaldybė numačiusi už maždaug 3 mln. Eur ES paramos rekonstruoti esamą stoties pastatą – pritaikyti jį visuomeninei veiklai bei sutvarkyti autobusų stoties prieigas iki Elektros, Vilniaus gatvių ir Laisvės aikštės.

Savivaldybė numačiusi iš esmės pertvarkyti ir dabartinį autobusų stoties peroną – asfaltbetonio aikštę norima paversti parku. Tokiu atveju pasikeistų autobusų judėjimas, nes transporto srautai šlietųsi arčiau Savanorių a. pietinės dalies.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #autobusų stotis
• #benamiai
• #Panevėžys