-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Krovinių pervežimo paslaugas teikiančio smulkiojo verslininko kolekcijoje – jau 45 eksponatai.
„Lengvųjų automobilių modeliukus Lietuvoje daug kas kolekcionuoja. O štai autobusų dar nemačiau. Aš juos renku nuo 2019 m., kai ėmiau prenumeruoti rusišką informacinį žurnalą „Mūsų autobusai“, – pasakoja Mantas.
Kartu su spaudos leidiniu bent sykį per mėnesį iš užsienio panevėžietis kas kartą gauna ir vis kitą autobuso modelį. Jų mastelis 1:43.
„Turiu visus žurnalo siųstus modeliukus, taip pat esu pirkęs aukcione. Tokio daikto kaina rinkoje siekia apie 60 eurų“, – sako M. Danielius.
P. Židonio nuotr.
Panevėžiečio kolekcijoje – ir senesni, ir naujesni autobusų modeliai, kurių realūs prototipai gaminti Rusijoje sovietmečiu bei važinėję Vakarų Europoje.
„Seniausias mano autobusas – 1933 m. kursavęs pirmasis sovietiškas troleibusas LK-1. Turiu ir 1937 m ЯТБ-1“, – savo nepigius žaisliukus pradeda vardinti kolekcininkas.
Čia pat Mantas parodo praeityje specialiosioms tarnyboms skirtą transportą: 1960 m. medikus, 1977-aisiais televizijos darbuotojus, rengiančius tiesiogines transliacijas, 1993-iaisiais policininkus, 1995-aisiais ugniagesius vežiojusius specialius autobusus.
Medikų 1960 m. autobuso, dar vadinto sanitariniu, modelio originalas LAZ-695B s gaminti pradėtas karo atvejui.
O štai tamsiai žalių 1937-ųjų laidos troleibusų, Manto žiniomis, buvo pagaminta vos keletas ir visi jie važinėjo tuomečio Leningrado gatvėmis.
Vos iki dešimties 1933-iaisiais buvo pagaminta ir troleibusų, skirtų tik Maskvai.
Daugeliui iš praeito amžiaus pažįstami turėtų būti ir „Ikarus“, LAZ, PAZ bei kitų markių autobusiukai. Kai kurie jų sėkmingai važinėja ir šiandien.
„Bova FHD Futura“ mieste ir dabar žmones vežioja. Geltonieji „Ikarus 260“ Panevėžyje važinėjo iki 2002-ųjų. Už miesto kursuodavo panašūs raudoni modeliai „Ikarus 256“. Visi atsimena „LAZ-699P“, „LAZ-695“. Biržuose dar ir dabar važinėja legendinis PAZ-672“, – pasakoja kolekcininkas.
P. Židonio nuotr.
Pats M. Danielius autobusu paskutinį kartą važiavo bene prieš metus. Turintis savo mašiną retas kuris besinaudoja viešuoju transportu.
Tačiau Mantui nuo vaikystės – vienas malonumas sėdėti tokioje technikoje. Jis augo Ukmergėje, o į Panevėžį atsikėlė prieš 7 metus, vedęs panevėžietę.
„Žmona nepyksta dėl mano pomėgio, juk man tai patinka – autobusai buvo mano svajonė nuo mažens. O ir ji pati kartais žvilgteli į mano žaisliukus“, – šypsosi kolekcininkas.
O labiausiai jo surinktais autobusų modeliukais domisi keturmetis sūnus. Saugodamas savo turtą, tėtis priverstas autobusiukus laikyti dėžėse.
„Gyvename bute, tad nėra vietos mano kolekcijai. Tariuosi su keletu vietų šeimininkais, kurie galėtų laikinai paeksponuoti mano modelius“, – teigia M. Danielius.
Netrukus jo kolekcija gali būti išdėliota Sodeliškių dvaro Biržų rajone istorinės technikos muziejuje. Mantas šypsosi, kad mielai ją eksponuotų ir Panevėžio autobusų stotyje, tik palauks, kol miestas pasistatys ją naują.
P. Židonio nuotraukos
