-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Rasai dar baisiau dėl sūnaus. Moters atžala yra vienas iš ugniagesių, kurie kartu su savanoriais kartais net beviltiškomis sąlygomis vėtroje gesina vis iš naujo įsiliepsnojančius gaisrų židinius, padeda ugnies atskirtiems žmonėms, kartais nebeturintiems geriamojo vandens, maisto, negalintiems prisišaukti pagalbos dėl nutrūkusių komunikacijų, uždarytų kelių.
Ekspertai tikina, jog dabartinėmis orų sąlygomis yra didelis naujų gaisrų pavojus. Vietiniai netgi perspėti, jog jei gaisras priartės prie jų gyvenvietės, nėra garantijų, jog pakaks vandens liepsnoms malšinti ar apskritai atvyks ugniagesių automobilis.
Australijoje nesiliaunantys neregėto masto gaisrai vien Naujojo Pietų Velso valstijoje jau sunaikino daugiau kaip 1400 namų. Katastrofa pareikalavo dvidešimt keturių žmonių gyvybių. Žiniasklaidoje mirga mirtimi besivaduojančių, apdegusių, ištroškusių, iš pragaištingų liepsnų apimtų miškų sprunkančių gyvūnų nuotraukos. Jų žuvusių skaičiuojama milijonais. Žala žemynui kol kas sunkiai pamatuojama.
Gaisrai ir sausra Australijoje ne naujiena. Žemyno gyventojai nuo seniausių laikų apsipratę gyventi tokiomis sąlygomis. Tačiau dabartinės krizės mastas toks didelis, jog sunku net įsivaizduoti.
Australijoje, vos dešimt kilometrų nuo Naujajame Pietų Velse įsikūrusio Džindabaino miestelio gyvenanti ir katastrofą savo akimis kasdien nerimastingai stebinti lietuvė Rasa Mauragis sako, jog padėtis išties tragiška. Neprognozuojamos liepsnos juda labai greitai.
„Jei prieš keletą savaičių būtumėte paklausę, ar esame arti gaisro židinio, būčiau atsakiusi vienaip, o dabar padėtis visiškai kita. Šiuo metu mes labai arti gaisrų židinio“, – slogių nuotaikų neslepia Rasa.
Dar praėjusį šeštadienį ją pasiekė žinia, jog klastingos liepsnos kėsinasi į visą rajoną.
Nusilpę, apdegę, ištroškę, iš pragaištingų liepsnų apimtų miškų sprunkantys gyvūnai – šių dienų Australijos veidas.
Nerimą ypač kėlė prasidėjusi audra, perkūnija ir kilęs didžiulis vėjas.
R. Mauragis pasakoja, jog šeštadienį buvo kilęs itin didelis pavojus jų gyvenvietei. Jau ketvirtadienį į automobilius žmonės puolė pakuoti viską, ką galėjo pasiimti su savimi.
„Penktadienį į vonią, pripiltą vandens, mirkiau rankšluosčius. Viską, kas buvo lauke, sunešėme į garažą. Nupjovėme augalus prie pat namo“, – įtampos persmelktas akimirkas prisimena Rasa.
Jos dukros šeima, gyvenanti netoliese, skubiai atvyko padėti pasiruošti galimiems gaisrams. Aplink neturėjo likti nė vieno sudžiūvusio lapo ar augmenijos, nuo kurių galėtų kilti net menkiausia liepsna.
R. Mauragis šeštadienį ryte pradėjo kloti visas palanges ir durų apačias šlapiais rankšluosčiais. Šeima apsirengė drabužiais ilgomis rankovėmis iš medvilnės ar vilnos. Kadangi priartėjus gaisrui visas kūnas turi būti aklinai uždengtas, turėjo paruoštas odines pirštines, kepurę, veido kaukę, akinius.
Jau apie antrą valandą popiet pakilo vėjas. Ir jau po kelių valandų pasidarė visiškai tamsu. Vienu metu dangus staigiai paraudonavo.
„Visur pradėjo kristi pelenai ir po kiek laiko užsidegė lapai. Vėjas atnešė žiežirbas apie 35–46 kilometrus nuo gaisro vietos“, – pasakoja R. Mauragis.
Tik vakarop žmonės galėjo kiek ramiau atsikvėpti – pasikeitus vėjo krypčiai, kaimelį gaubusi tamsa atsitraukė.
„Dūmų buvo beprotiškai daug. Laimė, prieš aštuntą valandą vakaro temperatūra nukrito ir viskas kiek aprimo. Iš kai kurių vietų netoli mūsų žmonės buvo evakuoti. Visiems čia gyvenantiems patarta išvykti, bet didžioji dalis, kaip ir mes, liko. Dabar žada būti vėsoka bent keletą dienų. Bet jei orų prognozė pasitvirtins, penktadienį vėl kils grėsmė“, – nerimauja Rasa.
Pasak R. Mauragis, didžiuliai gaisrai šiuo metu liepsnoja pietryčių Australijoje, Viktorijos valstijos pusėje. Ten liepsnos siautėja jau ilgą laiką. Po Naujų metų jos apėmė Naujojo Pietų Velso valstiją. Gaisrai Rasos namus supa iš rytų, vakarų ir pietų pusės. Keturi gaisrai liepsnoja jau labai arti vienas kito.
„Prognozė tokia, kad ateinantį savaitgalį jie susijungs į vieną gaisrą su labai dideliu frontu. Yra ir kitas labai didelis frontas visai netoli jų. Jei vakarų vėjas bus stiprus, tas frontas pasieks mus labai greitai“, – pasakoja Australijos lietuvė.
Anot Rasos, šiuo metu Australijoje niekur negali jaustis saugiai, nebent didmiestyje.
„Žmonės evakuoti iš Malakutos. Girdėjau, kad pažįstami lietuviai evakavosi iš Melburno. Naujųjų išvakarėse kiti pažįstami evakuoti iš Bermagui“, – vardija Rasa.
R. Mauragis pasakoja, jog žemyną sausra kamuoja ne vienerius metus. Jau anksčiau pradėjo džiūti upės, ėmė trūkti vandens. Galingi gaisrai prasidėjo dar vasarą.
„Negirdėta, kad taip būtų buvę anksčiau. Nuo to laiko dega nepaprastai daug vietų. Vien Naujajame Pietų Velse šimtas trisdešimt gaisrų. Iš jų net penkiasdešimt keturi nesuvaldomi. Šis, kuris yra prie mūsų – iš tų nesuvaldomų“, – pasakoja lietuvė.
Šiuo metu Australijoje, anot pašnekovės, padėtis išties kritinė. Siautėjantiems gaisrams gesinti trūksta profesionalių ugniagesių. Dirba ne tik jie, bet ir daugybė savanorių. Šiuo metu vien savanorių, kovojančių su liepsnomis, yra apie 3 tūkst.
„Kai dega tokie plotai, trūksta vandens, kai kur padėtis tikrai sudėtinga. Kai 2003-aisiais mūsų vietovėje kilo gaisrai, prie mūsų budėjo apie 20 ugniagesių automobilių. Šiuo metu jų turime gal vos du“, – jaudulio neslepia Rasa.
Rasos atžala yra vienas iš ugniagesių, kurie kartu su savanoriais kartais net beviltiškomis sąlygomis vėtroje gesina vis iš naujo įsiliepsnojančius gaisrų židinius.
Anot R. Mauragis, didžiulė atsakomybė gesinant siautėjančius gaisrus krenta būtent ant savanorių ugniagesių pečių. Vietiniai jiems jaučia ypatingą pagarbą. Pavargę, neskaičiuojantys laiko šių dienų herojai atlieka išties nežmonišką darbą. Savanoriai, pasak Rasos, dirba itin sunkiomis sąlygomis, dažnai neturėdami nei tinkamos aprangos, nei įrangos.
Vyriausiasis Rasos sūnus – irgi ugniagesys, pats iš arti galėjęs įvertinti, kokia dramatiška ir pražūtinga kova su liepsnomis verda žemyne. Dar praėjusį savaitgalį jam teko padėti gesinti gaisrą Kobargo miestelyje.
R. Mauragis neslepia, jog sūnus nerimauja dėl tėvų, ragina palikti namus ir nerizikuoti gyvybėmis.
„Sūnus sako: pasiruoškite kiek galite, bet nebandykite visko išsaugoti. Jis ragina mus išvažiuoti, kol keliai atviri, prieš ugnies frontui pasiekiant mūsų namus. Ir mūsų rajono patyrę ugniagesių vadai sako, jog šie gaisrai šimtą kartų baisesni nei anksčiau buvusieji“, – kalba Rasa.
Nepakeliamas smogas, kvėpavimo takus ir akis dirginantys dūmai – tokiomis sąlygomis R. Mauragis šeima gyvena jau daugiau nei du mėnesius. Be kaukės, dengiančios veidą, jie negali net kelti kojos iš namų.
„Pastarosiomis dienomis viskas dar blogiau. Užsidedame kaukes, kad būtų lengviau kvėpuoti. Sergantieji astma labai sunkiai laikosi. Sveikatą tokios sąlygos tikrai paveikia. Stengiamės būti viduje, užsidaryti langus ir duris. O juk čia vasara ir daug kur labai karšta“, – sako Rasa.
Žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų apie tai, jog po Australiją alinančios sausros prasidėjo lietūs, kurie galėtų tapti išsigelbėjimu galingų gaisrų niokojamai šaliai. Tačiau R. Mauragis tikina, jog nors žemyne retkarčiais ir palyja, tikrai ne tiek, kad pragariška sausra baigtųsi.
„Pas mus šiandien truputį palijo, bet tai nepadės gesinantiems gaisrus. Bijoma, kad gali pasidaryti dar blogiau, nes kai šlapia, sunkios mašinos negalės iškasti trasų ugniai sustabdyti“, – vakar „Sekundei“ kalbėjo Australijos lietuvė.
Pasak R. Mauragis, specialistai tikina, jog norint bent truputėlį pristabdyti įsisiautėjusius gaisrus, turėtų iškristi daugiau nei 50 mm lietaus. O tai beprotiškai daug.
„Visus įspėja, kad jei gaisras priartės prie gyvenvietės, nėra garantijos, kad ugniagesiai turės užtektinai vandens ar apskritai atvyks ugniagesių automobilis“, – liūdnomis prognozėmis dalijasi Rasa.
Anot jos, ekspertų manymu, jei žemynas negaus pakankamai lietaus, viską niokojantys gaisrai keliaus toliau visą vasaros sezoną.
