Aukštaitijos sostinėje – sergamumo rekordas

Aukštaitijos sostinėje – sergamumo rekordas

 

Jau nuo šio šeštadienio į Lietuvą vėl grįžta karantinas. Sergamumo statistika šokiruojanti ir Panevėžyje: per trečiadienį patvirtintas 91 ligos atvejis Panevėžio apskrityje, iš jų 77 atvejai – Panevėžio mieste ir rajone. Tokių skaičių šiame krašte nėra buvę nuo pat pandemijos pradžios.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras aiškina, jog tokį Aukštaitijos sostinėje fiksuojamą rekordą lėmė tai, kad tik dabar pavyko ištirti visus per ilgąjį Vėlinių savaitgalį paimtus mėginius.

Daugiau nei pusės naujų susirgimų epidemiologija nėra aiški, tad specialistai kol kas negali pasakyti, ar tai nauji židiniai ir kur jie liepsnoja. Tikimasi, kad visoje šalyje skelbiamas karantinas padės suvaldyti augantį sergamumą, tačiau tikruosius rezultatus bus galima pajausti mažiausiai po trijų savaičių.

Panevėžio savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba neslėpė, kad iš Nacionalinio visuomenenės sveikatos centro vakar gauti skaičiai išties šokiruoja – 77 nauji COVID-19 atvejai.

Kol kas net nežinome, ar tai miesto, ar rajono gyventojai, mat iš daugiau kaip septynių dešimčių patvirtintų atvejų net 55-ių užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Skaičiai išties dideli, Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, sergamumas auga eksponentine progresija“, – vakar kalbėjo M. Burba.

Nors Panevėžys ir nebuvo įtrauktas į raudonąją zoną, jau praėjusią savaitę Savivaldybė ėmėsi papildomų saugumo priemonių. Pasak M. Burbos, nelaukdami karantino paskelbimo, jie įpareigojo, kad Savivaldybei pavaldžios įstaigos darbą organizuotų nuotoliniu būdu, jeigu tik tą leidžia padaryti darbo specifika. Taip pat ikimokyklinio ugdymo įstaigose draudžiami renginiai. Socialinės globos įstaigos, teikiančios paslaugas neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms, sulaukė rekomendacijų pačioms uždrausti pacientų lankymą.

Sveikatos įstaigos pačios galėjo uždrausti pacientų lankymą, o globos įstaigos to negalėjo padaryti, tad Savivaldybė pateikė tokią rekomendaciją, kurios pagrindu ir globos įstaigos turi nebeleisti lankytojų“, – aiškino M. Burba.

Liks namuose

Kitų stebuklingų viruso suvaldymo priemonių, anot gydytojo, nėra – visos jos jau reglamentuotos sveikatos apsaugos ministro ir ekstremaliųjų operacijų vadovo įsakymais. Savivaldybė dar laukia iš Sveikatos apsaugos ministerijos oficialaus rašto, kaip turės būti organizuojamas vyresniųjų klasių mokinių mokymasis. Nors mieste švietimo įstaigose pastarosiomis savaitėmis židinių nebuvo, tačiau žinant, kaip virusas plinta darbo kolektyvuose ir vėliau pernešamas į šeimas, grįžti į mokyklas nerekomenduojama.

Stebint, kaip plinta virusas kolektyvuose, manome, kad mokyklose pamokos neturėtų būti kontaktinės. O ar visos pamokos bus nuotolinės, vertinsime atsižvelgdami į plitimą. Šiandien gali būti vienaip, o po valandos situacija gali apsiversti aukštyn kojomis ir sprendimus reikės keisti kardinaliai. Nuotolinis mokymas yra sunkumas ir patiems vaikams, ir pedagogams iššūkis, bet visiškai laisvai leisti mokymosi proceso negalima“, – tvirtino M. Burba.

Jo teigimu, rekomenduojamų saugos priemonių pakanka, svarbiausia, ar patys žmonės jų laikosi.

Niekas kitas neapsaugos, jeigu patys žmonės nesisaugos. Žiūrint iš įstaigos pozicijos, būtų keista, jeigu vadovai nesirūpintų saugumu, nesiimtų priemonių, nes susirgus vienam žmogui iškrenta bent dviem savaitėms visa ar dalis kolektyvo. Tad gali būti situacijų, kad nelikus darbuotojų teks nutraukti veiklą“, – kalbėjo M. Burba.

Telkiamos papildomos pajėgos

Panevėžyje augant sergamumui, stiprinamas mobiliojo punkto darbas. Pasak M. Burbos, iki praėjusios savaitės jis per dieną aptarnaudavo iki 90 žmonių, dirbdavo dvi pamainos. Dabar suformuotos trys pamainos, jos aptarnaus ne mažiau kaip 180 pacientų per dieną. Kol kas daugiau kaip vieną dieną tyrimo laukti žmonėms nereikia. Anot Savivaldybės gydytojo, didesnė problema yra žmogiškieji ištekliai.

Techniškai galėtume paleisti net dvi brigadas, kurios galėtų dirbti vienu metu, tačiau kaip išspręsti žmogiškųjų išteklių klausimą? Šiuo metu mums labai padeda Fizinės medicinos ir reabilitacijos centras, Visuomenės sveikatos biuras, Odontologijos poliklinika, Panevėžio rajono poliklinika, jiems labai ačiū. Bet gali būti, kad to nepakaks ir teks pagalbos prašyti kitų įstaigų. Bet jos prisidės, neaišku“, – teigė M. Burba.

Nespėja ištirti

Mieste ir rajone užfiksuoti dar neregėti susirgimų skaičiai, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktoriaus Eugenijaus Vilčinsko, todėl, kad tik dabar pavyko ištirti visus per ilgąjį savaitgalį paimtus mėginius.

Daugiau kaip septynios dešimtys naujų atvejų tikrai ne per dieną – didelė dalis tyrimų paimti dar savaitgalį. Dar negalime pasakyti, kokie yra židiniai ir kur jie – ar pačiame mieste, ar rajone, ar apskrityje“, – sakė E. Vilčinskas.

Visgi jis neigia, kad augant užsikrėtimų mastui pradeda trūkti pajėgumų aiškinantis susirgimo aplinkybes. Anot direktoriaus, tokios apimtys susikaupė per ilgąjį savaitgalį, o jei ateityje nespėtų patys, darbus bus galima perskirstyti kitų apskričių specialistams. Pasak E. Vilčinsko, jeigu židinys yra gydymo įstaigoje ar šeimoje, epidemiologinis tyrimas ilgai netrunka, tačiau jeigu sergantysis dirba, pavyzdžiui, didelėje gamykloje, tuomet tyrimo apimtis gerokai didesnė. Kol kas žinoma, kad visi 77 naujai susirgusieji yra prisirašę prie miesto ar rajono gydymo įstaigų, tačiau pradėjus tyrimą dar gali paaiškėti, kad tai nebūtinai miesto ar rajono gyventojai. Iš jau ištirtų mėginių aišku, kad keturi atvejai susiję su protrūkiais Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų bei Vidaus ligų skyriuose.

Dar nėra kritinė padėtis, bet jeigu taip augs sergamumas, visko gali būti. Karantinas iš karto nepristabdys augančio sergamumo, tik trečią ar ketvirtą savaitę galėsime matyti, ar jis davė apčiuopiamų rezultatų. Patys žmonės turi saugotis“, – pabrėžė E. Vilčinskas.

Pildosi ligoninės

Trečiadienį buvo fiksuota dar viena mirtis Panevėžio apskrityje. Asmuo priklausė 70-79 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų. Koronavirusas jam patvirtintas lapkričio 3-iąją. NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų trečiadienį gauta informacija apie 4 mirties nuo koronaviruso atvejus, iš jų po vieną mirties atvejį užfiksuota Kauno, Telšių bei Klaipėdos apskrityse. Šiuo metu infekcija jau yra pasiglemžusi 186 gyvybes.

Daugėja ir sergančiųjų, kuriems prireikia gydymo stacionare. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje gydomi 59 sergantieji COVID-19. Iš jų – 7 reanimacijoje, devyniems taikoma deguonies terapija.

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Mindaugas Vaitkus teigė, kad, palyginti su pirmąja infekcijos banga, kai iki šių metų rugsėjo pirmosios buvo gydyti 28 ligoniai, šiuo metu augant COVID-19 sergančiųjų skaičiui, stacionare gydomų užsikrėtusiųjų yra gerokai daugiau.

„Medicinos personalo, įskaitant ir susirgusius COVID-19 liga, dirbti poliklinikos ir stacionaro padaliniuose pakanka. Suprantama, jog darbo intensyvumas gerokai išaugęs ir fiziškai, ir psichologiškai, bet nė vienas neatsisako padėti besikreipiantiems pacientams, o ir kolegoms darbo metu“, – sakė M. Vaitkus.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų