Valstybės turto bankas rengia aukcionui buvusios Katinų pagrindinės mokyklos pastatą. Pardavinėti ruošiamasi ir dar vieną buvusią švietimo įstaigą – prieš keletą metų uždaryta Skaistgirių mokykla.
Kadaise buvę pilni vaikų, bet jau ne vienerius metus nejaukiai tylūs Katinų ir Skaistgirių mokyklų pastatai greitai atsidurs ant prekystalio.
Pirmoji pirkėjams bus pasiūlyta už maždaug 19-os kilometrų nuo miesto esanti uždaryta 1845 kv. m. Katinų mokykla su dujine katiline šalia.
Turto banko Komunikacijos skyriaus konsultantės Jolitos Skinulytės-Niakšu teigimu, šių pastatų aukcioną rengiamasi skelbti antrąjį ar trečiąjį šių metų ketvirtį. O metų pabaigoje valstybė bandys parduoti ir už 14-os kilometrų nuo Panevėžio esančiuose Skaistgiriuose, prie pat pagrindinio kelio stūksančią kiek daugiau nei 660 kv. m Skaistgirių mokyklą su ūkiniais pastatais.
Kol kas nė vienos jų pradinė pardavimo kaina nežinoma. Ji bus paviešinta tik aukcionuose.
„Tokių objektų likvidumą iš anksto sudėtinga prognozuoti. Visgi praktika rodo, kad ir turtas, iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingai parduodamas, sulaukia pirkėjų, o kartais parduodamas netgi labai sėkmingai“, – sako J. Skinulytė-Niakšu.
Jos teigimu, puikus pavyzdys praėjusią savaitę įvykęs aukcionas, kuriame buvusios verslo mokyklos pastatų kompleksas Ukmergės rajone, Vepriuose, parduotas už 152 tūkst. eurų, o tai dukart brangiau, nei siekė pradinė kaina.
Šiame aukcione dėl buvusios mokyklos varžėsi keturi pirkėjai.
„Panevėžio krašte Turto bankas neturi daug objektų ir aktyvių pardavimų. Šiuo metu paskelbti tik trijų objektų Panevėžio rajone ir šešių Panevėžio mieste aukcionai“, – teigė J. Skinulytė-Niakšu.
Katinuose mokykla uždaryta dar 2016-aisiais. Vietiniai gyventojai ir rajono Savivaldybė ilgai puoselėjo grandiozines viltis, kad tuščiuose pastatuose įsikurs Valstybinių miškų urėdija.
Kaip privalumas buvo įvardijama patalpų gera būklė ir patogi geografinė vieta – Katinai įsikūrę viduryje Lietuvos, šalia greitkelio Panevėžys–Vilnius.
Be to, kaip svarbus motyvas miškininkystės centrui atsirasti Panevėžio rajone buvo deklaruojama Panevėžio urėdijos, laikytos viena stipriausių šalyje, galimybės.
Visgi net dvejus metus ne tik Panevėžio rajono, bet ir valstybės lygmeniu brandinta idėja patyrė fiasko.
Aplinkos ministerija Valstybinių miškų urėdijai kurti pasirinko Kazlų Rūdą, apie kurią net nebuvo svarstyta ieškant miškininkams vietos. Po tokio ministerijos posūkio tiek Katinų kaimo bendruomenė, tiek rajono Savivaldybė pasijuto suvedžiotos.
Dabar rajono meras Povilas Žagunis sako, jog tiesiog reikia su tuo susitaikyti.
„Su Turto banku neblogai tas dvi mokyklas iškeitėme į patalpas Savivaldybės administraciniame pastate. Turto bankui priklausė beveik visas mūsų trečias aukštas“, – teigė meras.
Į jas planuojama atkelti kitur įsikūrusias rajono įstaigas. Meras svarstė, jog į Savivaldybės pastatą mieste, Vasario 16-osios gatvėje, galėtų persikelti Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras, po vienu stogu įsikurti visi Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro darbuotojai, kabinetų reikia ir atvejo vadybininkams.
„Patalpų sumainymas mums buvo naudingas. Tuo labiau kad paskutiniais metais buvo sudėtinga prižiūrėti, saugoti mokyklas, kad jų nenuniokotų“, – kalbėjo meras.
Anot jo, po Valstybinių miškų urėdijos praradimo, rajonas nebeturėjo vilties, kad valstybei gims planų į tuščius buvusios mokyklos pastatus Katinuose atkelti kitą nacionalinę instituciją.
Pasak P. Žagunio, šalyje greičiausiai jau užmiršta politika į regionus iškelti centrinės valdžios institucijas.
„Matyt, viskas koncentruosis Vilniuje, tam ir planuojama statyti ministerijų miestelį. Yra, kaip yra, mes jokios pagiežos nebeturime. O gal Turto bankas sėkmingai parduos tuos pastatus ir mūsų rajone įsikurs progresyvios, perspektyvios įmonės?“ – viliasi meras.
Urėdijos laukusi Katinų bendruomenė turėjo sumanymų, kad jų kaime dirbsiantiems miškininkams bus reikalingos maitinimo paslaugos, kita infrastruktūra, galėjusi sukurti naujų darbo vietų.
„Mes likome labai nusivylę. Užgniaužėme viską ir pamiršome“, – sako Katinų bendruomenės centro vadovė Liubovė Sprainaitienė.
Anot jos, vargu ar vietiniai turi kokių nors planų, vilčių ar lūkesčių dėl uždarytos mokyklos likimo.
L. Sprainaitienės teigimu, buvusios mokyklos pastatas didelis, tad sunku nuspėti, ką toks galėtų sudominti.
„Pasvarstydavome kartais, kad dabar madingos statybos. Gal tokį didžiulį pastatą kas nors sugalvos rekonstruoti į gyvenamąsias patalpas“, – svarsto bendruomenės pirmininkė.