-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tikėtina, kad iki 2017 m. buvusi stabili inžinerinės pramonės specialistų paklausa Lietuvoje artimiausiu metu pastebimai išaugs. Šį pakilimą lems pastaraisiais metais šalyje sparčiai didėjantis užsienio investuotojų skaičius. Tokioms pažangia gamyba užsiimančioms įmonėms paprastai reikia ir nemažai žmogiškųjų išteklių.
Planuojama, kad per artimiausius 4–5 metus vien užsienio įmonėse Lietuvoje bus sukurta apie 3,3 tūkst. naujų darbo vietų įvairaus pobūdžio inžinieriams bei su inžinerija susijusių profesijų atstovams. Tai sudarytų beveik 16 proc. šiuo metu šalies darbo rinkoje esančių arba net 700 daugiau inžinierių, nei iš viso jų dabar yra Panevėžio regione.
Tokias optimistiškas, bet kartu ir įspėjančias išvadas pateikė ne pelno siekianti tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“.
Sekdami pramonės tendencijomis, „Investuok Lietuvoje“ atstovai, bendradarbiaudami su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija „LINPRA“ bei Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA) įvertino, kaip Lietuvos darbo rinka ir švietimo sistema pasiruošusios ateityje laukiantiems pokyčiams, paskatintiems technologinės pažangos.
Kol kas matyti, kad žmogiškieji inžinerijos resursai nėra tinkamai pasirengę laukiamam pramonės sprogimui.
Atlikę analizę tyrimo autoriai nustatė, kad nors inžinierių darbas šiais laikais vienas geriausiai atlyginamų Lietuvoje ir jų vidutinės pajamos siekia 1148 eurų per mėnesį (46 proc. didesnės nei šalies vidutinis atlyginimas), šios srities specialistų šalies darbo rinkoje, palyginti su kitomis profesijomis, šiuo metu ne tik per maža, bet ir dauguma jų telkiasi didžiausiuose regionuose.
2017 m. Lietuvos įmonėse iš viso dirbo tik apie 21,3 tūkst. inžinerinės pramonės specialistų, o šeši iš septynių tokių darbuotojų buvo Kauno ir Vilniaus apskrityse.
Kartu su dirbančiais inžinieriais suskaičiavus ir pasirinkusius darbo vietą ne pagal profesiją, nedirbančius ir ką tik mokslus baigusiuosius, šalyje tokių specialistų iš viso gali būti per 30 tūkst., o 80 proc. jų sudaro vyrai.
Pagal inžinerijos šakas daugiausia specialistų dirba technologijų ir gamybos, mechanikos ir elektros, mažiausiai – chemijos, gavybos ir metalurgijos srityse.
Panevėžio regione, panašiai kaip ir Šiaulių, inžinierių prieš dvejus metus buvo 2607. Iš jų 1699 dirbo tiesioginį darbą pagal savo profesiją, 384 inžinieriai dirbo ne pagal įgytą specialybę, 130 ieškojo darbo inžinerijos srityje, 394 inžinierius baigė ruošti aukštosios mokyklos.
Užimtumo tarnybos duomenimis, per tris šių metų mėnesius Panevėžio darbdaviai ieškojo 13 darbuotojų, turinčių inžinerijos specialybę – prašyta įrenginių, statybos, mechanikos, techninės priežiūros, elektros ir kitų šakų žinovų.
„Verslas iš tiesų deklaruoja augantį inžinierių poreikį Panevėžyje, ypač statybų, metalo apdirbimo, mašinų gamybos, naujų technologijų, logistikos pramonėje“, – pažymėjo ir Panevėžio prekybos pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.
Tai, anot jo, lemia Panevėžio pramonės įmonių plėtra bei į šį sektorių ateinantys nauji žaidėjai. Prognozuojama, kad laikui bėgant tokių naujakurių Aukštaitijos sostinėje daugės. Miestui tokią viltį žiebia Varšuvą ir Taliną per Aukštaitijos sostinę sujungsianti „Rail Balticos“ vėžė. Be to, Panevėžys išsikėlė ambiciją tapti vienu stipriausių Šiaurės Rytų Europos regiono robotikos centrų. Toks progresas, V. Matkevičiaus nuomone, pareikalaus daugiau kvalifikuotų specialistų rankų.
Tačiau kol kas, anot jo, Panevėžio įmonės reikalingus inžinerijos specialistus dažniausiai susiranda iš savų resursų, padedamos švietimo sistemos, ir papildomai kitur neieško.
„Panevėžio įmonėms nuolat reikia gabių diplomuotų inžinierių, turinčių patirties, bet taip pat norima, kad tokie specialistai iš karto dirbtų gerai ir produktyviai. Todėl verslo atstovai, užuot ieškoję naujų specialistų, tiesiog perkvalifikuoja savo jau turimus gerus darbuotojus Kauno technologijų universitete Panevėžio technologijų ir verslo fakultete“, – sakė V. Matkevičius.
Čia tam parengta programa, kuri paskutiniais metais sulaukia tikrai nemažai dėmesio. Parengti inžinieriai grįžta į darbovietes ir darbdaviai jų atlyginimų atžvilgiu, pasak V. Matkevičiaus, neskriaudžia.
Inžinierių pasiūlos ir paklausos ateityje analizę atlikę tyrėjai nustatė, kad baigę studijas aukštosiose mokyklose pagal įgytą specialybę įsidarbino tik 19 proc. visų į Lietuvos darbo rinką įsiliejusių inžinerinės pramonės absolventų. Todėl įvertinus apimtis, pasak tyrimo, kuriomis aukštosiose mokyklose iki šiol buvo rengiami jauni inžinerijos specialistai, atrodytų, kad net sumažėjus bendram studentų skaičiui, inžinerijos krypties studijas baigusiųjų turėtų visiškai pakakti sektoriaus įmonių poreikiams patenkinti. Vis dėlto, kaip atskleidė gilesnė absolventų įsidarbinimo analizė, tik maža dalis ką tik studijas baigusių specialistų randa jų kvalifikaciją atitinkantį darbą inžinerinės pramonės srityje. Tai rodo, kad šiuo metu aukštosiose mokyklose vykdomos inžinerijos studijų programos tiek savo turiniu, tiek parengiamų specialistų skaičiumi smarkiai prasilenkia su darbo rinkos poreikiais.
To rezultatas Panevėžyje – Užimtumo tarnybos duomenimis, per tris šių metų mėnesius darbo ieškojo net 22, daugiausia statybos, inžinieriai.
„Jauniems žmonėms inžinerija kažkodėl vis dar asocijuojasi su tepaluotomis rankomis. Tačiau jau laikas suprasti, kad inžinieriai – kūrėjai, sprendėjai.“
Žostautienė
Kauno technologijų universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė Daiva Žostautienė tikina, kad šioje aukštojoje mokykloje inžinerines kryptis studijuojantys jaunuoliai darbą dažnai randa dar čia besimokydami. Juos išgraibsto Panevėžio įmonės.
Jaunų inžinierių paklausa, pasak pašnekovės, paskutiniais metais pastebimai auga. Aukštaitijos verslininkams itin reikia elektronikos, automatikos specialistų.
Matydamas augančios pramonės tendencijas, Panevėžio fakultetas šiais metais parengė dar vieną naują programą, kuri turėtų tapti žingsniu į ketvirtąją pramonės revoliuciją bei robotiką. Stojantiesiems bus pasiūlyta mokytis programuojamųjų automatikos sistemų, ši programa sujungs mechanikos, elektronikos, elektros ir informatikos žinias.
Kiek tokia naujiena pasirodys patraukli jaunimui ir pritrauks fakultetui gyvybiškai reikalingų būsimų studentų, paaiškės abiturientams renkantis būsimų studijų kryptis.
D. Žostautienės teigimu, Panevėžiui žengiant modernėjančios pramonės kryptimi, labai svarbu skatinti visuomenės domėjimąsi pažangiomis technologijomis. Tačiau tai, anot jos, reikia daryti nuo pat mažens, o ne nuo aukštosios mokyklos slenksčio.
„Labai puiku, kad Panevėžyje atsirado robotikos varžybų centras ir vaikai jau nuo darželio gali pradėti domėtis techninėmis galimybėmis“, – sakė dekanė.
Bet, anot jos, Lietuvos švietimo sistema per daug ilgai inžinerinius mokslus buvo palikusi nuošalyje. Dėl to jaunimas į šią profesiją tebežiūri kreivai.
„Jauniems žmonėms inžinerija kažkodėl vis dar asocijuojasi su tepaluotomis rankomis. Jau laikas suprasti, kad inžinieriai – kūrėjai, sprendėjai“, – patikino D. Žostautienė.
Be to, mokiniams ši profesiją atrodo sunkiai ir įkandama, nes reikalauja stiprių fizikos ir matematikos žinių. Dekanės žiniomis, šių dalykų valstybinius brandos egzaminus laiko vos 6–8 proc. Lietuvos mokyklų abiturientų. Tuo metu išsivysčiusiose šalyje šis rodiklis siekia per 30 proc.
Jauni žmonės dažnai abejoja dėl inžinierių poreikio. Todėl, pasak dekanės, skatinant inžinerijos patrauklumą tvirtesnį žodį turėtų tarti pačios įmonės. Joms derėtų rodyti didesnį suinteresuotumą, kad Panevėžys ir po daug metų turėtų kvalifikuotų gerų inžinierių.
Matkevičiaus teigimu, verslas deklaruoja augantį inžinierių poreikį Panevėžyje, ypač statybų, metalo apdirbimo, mašinų gamybos, naujų technologijų, logistikos sektoriuose. Tai lemia Panevėžio pramonės įmonių plėtra bei į šį sektorių ateinantys nauji žaidėjai. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Nors, ekspertų pastebėjimu, didesnę paklausą turi ir vėliau dar galbūt turės inžinieriai su universitetų diplomais, net 70 proc. Panevėžio kolegijos absolventų po studijų sugeba susirasti darbą pagal savo išsilavinimą. Beveik visi jų lieka Panevėžyje ir daugiausia dirba elektros automatikos, statybos inžinieriais.
Itin paklausi paskutiniais metais tapo kolegijoje naujai ruošiama kelių inžinerija – dar studijų nebaigusi pirmoji tokių absolventų laida jau planuoja dirbti Panevėžio įmonėje.
Pasak kolegijos direktoriaus Gedimino Sargūno, blogai tai, kad baigusieji studijas savo karjerą pramonės įmonėse dažniausiai pradeda nuo žemesnių, daugiau juodadarbio nei kūrėjo pareigų.
Kalbėdamas apie inžinierių poreikį Aukštaitijos sostinėje G. Sargūnas įžvelgia gana dviprasmišką situaciją.
„Bendraujame su „LINPRA“, žinome jų lūkesčius ir atliepdami pramonės poreikius pradėsime ruošti naują programą, kurioje bus mechatronikos, robotikos, informatikos. Studijuoti pakviesime 15–20 studentų grupę. Tačiau yra ir kita medalio pusė – jaunimas apskritai nebenori inžinerijos“, – pabrėžia direktorius.
G. Sargūnas su ilgesiu prisimena laikus, kai inžinierius profesija buvo prestižinė. Anot jo, stojimo į aukštąsias mokyklas tendencijos rodo, jog inžineriją po mokyklos pasirenka tik tvirtai apsisprendę ją ir mokytis. 90 proc. į šią specialybę stojančiųjų savo pasirinkimą pažymi pirmu numeriu. Tuo metu dauguma jaunuolių blaškosi lyg žaisdami „Va banque“ ir stoja į visą sąrašą lengvesnių, populiaresnių programų.
G. Sargūnas įsitikinęs, kad inžineriją reikia labiau populiarinti, o tam, anot jo, turėtų pasistengti tiek švietimo, tiek ir verslo atstovai.
