Audinių ūkis – tikrintojų dėmesio centre

Vieninteliame Panevėžio rajone audinių ūkyje koronavirusu susirgus darbuotojui, išvengta scenarijaus, kai Jonavos rajone fermose nugaišus daugiau nei tūkstančiui COVID-19 užsikrėtusių audinių teko užmigdyti dar kelias dešimtis tūkstančių.

Vyksta kas savaitę

Maisto ir veterinarijos tarnyba (MVT) ištyrė Krekenavos seniūnijoje, Ibutonių kaime, esančiame ūkyje laikomus žvėrelius ir visų mėginių rezultatai – neigiami.

MVT Panevėžio departamento direktoriaus Žydrūno Vaišvilos teigimu, prieš tris savaites buvo gautas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raštas apie susirgusį ūkio darbuotoją.

„Mūsų duomenimis, jis net nedirbo tiesiogiai su žvėreliais, buvo pasamdytas kailiams dirti. Su gyvais gyvūnais šis darbuotojas neturėjo jokio kontakto“, – pasakojo Ž. Vaišvila.

Anot jo, MVT specialistai audinių ūkį Ibutonyse dėl COVID-19 reguliariai tikrina jau daugiau nei mėnesį. Per visą tą laiką nė karto nėra gauta teigiamo testo rezultato.

„Maisto ir veterinarijos tarnyba mūsų žvėrelius tikrina kiekvieną savaitę, o mes savo ruožtu darbuotojus dėl COVID-19 tikriname netgi dažniau nei kartą per savaitę.“

Č. Tallat-Kelpša

„Kiekvieną pirmadienį paimame penkis mėginius. Jau esame ištyrę 22 žvėrelius. Iki šiol nebuvo jokių problemų. Įmonė labai griežtai tvarkosi, jokių pašalinių neįleidžia į fermas, nuolatos tikrina ir pačius darbuotojus“, – pasakojo Panevėžio departamento vadovas.

Tiria darbuotojus

Panevėžio rajone veikiantis audinių ūkis yra padalinys bendrovės „Vilkijos ūkis“. Jos direktoriaus, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos teigimu, koronavirusu sirgęs darbuotojas jau pasveikęs. Įmonėje jis nebedirba – buvo priimtas laikinai sezoniniam darbui.

„Maisto ir veterinarijos tarnyba mūsų žvėrelius tikrina kiekvieną savaitę, o mes savo ruožtu darbuotojus dėl COVID-19 tikriname netgi dažniau nei kartą per savaitę. Tokie tyrimai nesustabdo užkrato – darbuotojai grįžta į šeimas, bet vis tiek mažiau šansų užsikrėsti darbe. Kol kas tik vieną darbuotoją radome sergantį. Jis kontakto su žvėrimis neturėjo. Laimė, jo kolegos neužsikrėtė“, – pasakojo Č. Tallat-Kelpša.

Audinių fermose Ibutonių kaime įdarbinta daugiau nei 20 žmonių.

Pasak asociacijos vadovo, audinių augintojai yra išgyvenę ir tokių baisių epidemijų kaip maras, nepaisant, kad nuo jo žvėreliai vakcinuojami.

„Žvėrininkystės sektoriuje buvo didelių netekčių, bet ne fatališkų, jos išgyvenamos. Dabar didžiausia problema ir baimė, kad gali susirgti žmogus. Kol kas pas mus nebuvo pavyzdžių, kad susirgtų darbuotojai, užsikrėtę nuo audinės. Danija skelbė, kad pas juos buvo 12 tokių atvejų“, – teigė Č. Tallat-Kelpša.

Geriau nei Danijoje

Lietuviškuose audinių ūkiuose, anot Č. Tallat-Kelpšos, virusui plisti mažiau sąlygų nei Danijoje.

„Mes savo gyvūnus laikome atvirose lauko teritorijose, stoginėse, ir didesniais atstumais. Danijoje audinių koncentracija žymiai didesnė ir pačių ūkių pagal šalies dydį labai daug – per tūkstantį“, – pasakoja Č. Tallat-Kelpša.

Liepos mėnesį ūkyje Panevėžio rajone buvo auginama apie 96 tūkst. audinių, tačiau šiuo metu prasidėjęs jų migdymo kailiams laikotarpis ir, pasak vadovo, žvėrelių belikę 24 tūkst. Audinių sezonas trunka nuo pavasario, kai žvėreliai suporuojami, iki rudens, kai diriami kailiukai. Žiemoti paliekama tik veislei plėsti skirta banda.

Visa Lietuvoje užauginta tokia produkcija eksportuojama.

„Jei lietuviai ir perka kailius aukcionuose, ne Lietuvoje, o Helsinkyje ar Kopenhagoje“, – sako Č. Tallat-Kelpša.

Lietuvoje registruota apie 100 audinių ūkių, juose auginama apie 1,6 mln. žvėrelių. Toks verslas populiariausias Šiaulių, Radviliškio rajonuose.

Audinių verslas Lietuvoje, Č. Tallat-Kelpšos pastebėjimu, traukiasi, nes rinka jau perpildyta. O kadaise ir lietuviai augino per 2 mln. audinių.