Tačiau naujausi tyrimai atskleidė nerimą keliančią tendenciją – pacientai, operuoti penktadienį, susiduria su didesne komplikacijų ir net mirties rizika nei tie, kuriems operacija atlikta kitomis dienomis.
Bet kiek iš tikrųjų padidėja nepalankaus baigties tikimybė ir kodėl?
Mokslininkai pateikė atsakymą, kuris priverčia susimąstyti apie savaitės dienos svarbą tokiose situacijose.
Kanadoje atliktas tyrimas, publikuotas „JAMA Network Open“, išanalizavo beveik 430 000 pacientų, kuriems 2007–2019 m. buvo atlikta viena iš 25 dažniausiai pasitaikančių chirurginių operacijų.
Duomenų analizė parodė, kad pacientams, operuotiems penktadienį, neigiamų pasekmių rizika – įskaitant mirtį per 30 dienų po operacijos, pakartotinę hospitalizaciją ir pooperacines komplikacijas – buvo 5 proc. didesnė.
Iš pirmo žvilgsnio šis skirtumas atrodo nedidelis, tačiau kiti tyrimai rodo dar grėsmingesnius rezultatus.
Pavyzdžiui, 2015 m. Nyderlanduose atliktas tyrimas nustatė, kad mirtingumas po penktadieninių operacijų buvo net 20 proc. didesnis.
Dar platesnis 2018 m. metaanalizės duomenys atskleidė 24 proc. išaugusią riziką.
Šių duomenų dėsningumas rodo rimtą problemą, ypač turint omenyje, kad kalbama apie žmonių gyvybes ir sveikatą.
Vienas pagrindinių veiksnių – vadinamasis „savaitgalio efektas“.
Savaitgaliais ligoninėse smarkiai sumažėja gydytojų, slaugytojų ir pagalbinio personalo skaičius. Dėl to pacientai, operuoti penktadienį, lieka su mažesne medicinine priežiūra.
Jei pirmosiomis valandomis po operacijos kyla komplikacijų, pavyzdžiui, kraujavimas, infekcija ar ūmus skausmas, būtina greita reakcija.
Tačiau savaitgaliais dėl mažesnio personalo ir ribotos diagnostinės įrangos prieinamumo šios problemos gali būti pastebėtos per vėlai.
Dar viena svarbi priežastis – chirurgų patirtis.
Tyrimai rodo, kad penktadieniais operuoja dažniau mažiau patyrę chirurgai, nes aukštesnės kvalifikacijos specialistai jau yra baigę darbo savaitę arba yra neprieinami konsultacijoms.
Be to, savaitgaliais budintys gydytojai dažnai neturi galimybės pasikonsultuoti su vyresniais kolegomis, nes dauguma jų nedirba.
Tai sumažina galimybes operatyviai priimti tinkamus sprendimus sudėtingose situacijose.
Dar viena problema – diagnostinių tyrimų apribojimai savaitgaliais.
Jei darbo dienomis pacientai gali per kelias valandas atlikti būtinus kraujo tyrimus, ultragarsą, magnetinio rezonanso ar kompiuterinę tomografiją, savaitgaliais šie tyrimai arba atliekami ribotai, arba jų tenka laukti gerokai ilgiau.
Tai gali lemti diagnostikos ir gydymo uždelsimą, o pooperacinių komplikacijų atveju greita reakcija gali būti gyvybiškai svarbi.
Dar vienas aspektas – pacientų išrašymo iš ligoninės tvarka.
Darbo dienomis gydytojai stengiasi kuo greičiau išrašyti pacientus, kad atlaisvintų lovas naujiems pacientams.
Savaitgaliais šis procesas sulėtėja dėl mažesnio dirbančio personalo kiekio.
Dėl to penktadienį operuoti pacientai ligoninėje praleidžia ilgiau, o tai didina infekcijų ir kitų komplikacijų riziką.
Ligoninėse paplitusios pavojingos infekcijos, įskaitant grybelines ir bakterines, kurios net steriliose sąlygose gali sukelti rimtų pasekmių.
Nors visiškai pašalinti rizikos neįmanoma, galima imtis priemonių jai sumažinti.
Jei įmanoma, operaciją rekomenduojama planuoti savaitės pradžioje – pirmadienį arba antradienį.
Tai užtikrins, kad pirmosiomis kritinėmis dienomis po operacijos pacientas gaus daugiau medicininės priežiūros.
Taip pat svarbu iš anksto pasidomėti chirurgo kvalifikacija ir patirtimi.
Būtina aptarti pooperacinės priežiūros planą ir išsiaiškinti, kokie specialistai bus prieinami, ypač jei operacija vis dėlto numatyta penktadienį.
Apibendrinant galima teigti, kad penktadieniais atliekamos operacijos iš tiesų kelia didesnę komplikacijų ir net mirties riziką.
Šis rizikos padidėjimas gali siekti nuo 5 proc. iki 25 proc., o tai pakankamai svarbus rodiklis, į kurį reikėtų atsižvelgti planuojant operacijos datą.