-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lankytojus ji pasitinka ne tik pasikeitusia išore su atidengtu, restauruotu istorinio raudonų plytų mūro fragmentu, šviesiomis vidinėmis erdvėmis. Šios meno mekos naują gyvavimo etapą pradeda po jos erdviais skliautais atidaryta paroda „Aukštaitijos dailė 2020. Asmenybių kartoteka“.
Pirmoji Aukštaitijos regiono profesionaliojo vizualaus meno įvairovę atspindinti paroda surengta dar 1995-aisiais. Po dešimties metų įvyko antroji, o nuo 2006-ųjų šis būrius menininkų ir žiūrovų sutraukiantis renginys organizuojamas reguliariai kas dvejus metus. Nors kaskart parenkama vis kita teminė kryptis, tikslas išlieka tas pats – visuomenei pristatyti, kokia linkme juda Aukštaitijos meno kūrėjai.
Iki šiol „Aukštaitijos dailės“ parodos dėl kūrinių gausos ir įvairovės iš dalies primindavo dailės muziejaus archyvus. Kiekvienas Aukštaitijos regione kuriantis profesionalus menininkas turėjo progą pasirodyti, ką per dvejus metus yra sukūręs, tiesiog savo nuožiūra į parodą pristatydavęs kūrinius, pritaikęs parodos kuratorių parinktai temai. Tačiau, kaip teigia viena parodos „Aukštaitijos dailė 2020. Asmenybių kartoteka“ kuratorių, Dailės galerijos direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai, menotyrininkė Aurelija Seilienė, bėgant metams, keičiasi ne tik autoriai, jų braižas, nagrinėjamos temos, bet ir kontekstas, kuriame šios parodos veikia.
„Kuratorinių parodų eroje suneštinės parodos tarsi praranda prasmę, darosi mažiau aktualios, nebeatliepia šiuolaikinio meno raidos tendencijų“, – pastebi A. Seilienė.
Šiemet neatsitiktinai pasirinkta parodos tema – kartoteka – susistemintas rinkinys kortelių, kuriose surašyti tam tikri duomenys. Tik šiuo atveju kortelių vaidmenį vaidina menininkai, o duomenų – kūriniai. Pasak A. Seilienės, „Aukštaitijos dailės“ parodos jau daug metų būtent ir atlieka kartotekos funkciją – fiksuoja ir sistemina informaciją apie regiono kūrėjus. 2020-ųjų parodai kūriniai atrinkti iš kuratorių Aurelijos Seilienės ir Rūtos Povilaitytės požiūrio taško, tai yra ieškant šiai dienai aktualiausiųjų kūrybos vaisių. Kuratorės leidosi į parodos eksponatų paieškas po menininkų dirbtuves, tikėdamosi užklupti kūrėjus jų asmeninėse erdvėse, atrinkti jų asmenybes labiausiai atskleidžiančius kūrinius. Siekta surinkti patrauklią estetišką ekspoziciją atnaujintoje baltumu švytinčioje Panevėžio dailės galerijoje ir jos padalinyje Fotografijos galerijoje, kuriose derėtų visi Aukštaitijos regione gyvuojantys vizualieji menai: tapyba, fotografija, skulptūra, keramika, stiklas, tekstilė, grafika, video-, objekto menas ir net performansas.
Be vizualinio sprendimo galerijos erdvėse, tarpusavyje derinant kūrinius, paieškų, kuratorės išsikėlė tikslą – rasti atsakymą į klausimą, kuo regiono apžvalginės parodos turėtų patraukti žiūrovą? Kuo jos yra svarbios?
„Ar svarbesnis tikslas šio lauko padėties atspindėjimas jo nefalsifikuojant, bet galbūt abejojant menine kokybe, ar visgi čia turi įsikišti kartotekos sudarytojas ir pateikti atrinktą suformuotą vaizdą? Kuri kartoteka tikslingesnė, o kuri tikslesnė? Ir kuri reikalingesnė, siekiant formuoti ne tik kultūros vartotojų skonį, bet ir pačių menininkų savęs suvokimą regiono meno aplinkoje?“ – klausia parodos kuratorės ir kartu teigia, kad į šiuos klausimus atsakyti įmanoma tik einant bandymų keliu, todėl ši paroda ir tapo savotišku eksperimentu.
Joje išlaikyta žanrų įvairovė, tačiau kiek sumažėjo autorių. Kaip jau įprasta, pagrindinę vietą užima tapyba. Greta aiškią poziciją išlaiko fotografija, o kartu kelią skinasi ir kiti menai. Deja, mažėja tekstilės, grafikos, skulptūros atstovų. Nors pastarajai sričiai gana drąsiai galima priskirti ir stiklą bei keramiką, kur medžiaga tampa tik priemone idėjai išreikšti. Taigi tradicijos keičiasi. Kiek dar kis ši paroda, bus matyti, o šiųmetė, kaip tikisi jos rengėjai, prisidės prie teigiamų pokyčių.
Numatyti ir lydintys projekto „Aukštaitijos dailė 2020. Asmenybių kartoteka“ renginiai, vienas kurių planuojamas rugsėjo 15 d. Diskusijoje apie tradicines apžvalgines parodas dalyvaus ir tokių parodų rengimo patirtimi, jų atsiradimo istorijomis Šiauliuose pasidalins tapytojas, instaliacijų kūrėjas, Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Dainius Trumpis.
Tikriausiai vienas pagrindinių kriterijų, nusakančių parodos sėkmę, yra lankytojų gausa, jų reakcijos, atsiliepimai. Tačiau jau dabar parodos kuratorėms galima tarti pagiriamąjį žodį – akylesnis, menu besidomintis žiūrovas nesunkiai įvardins eksponuojamų kūrinių autorius net neperskaitęs prie darbo nurodytos pavardės. Šių metų parodoje poetas, publicistas, fotografas Alis Balbierius eksponuoja du asambliažus, performanso kūrėja Monika Dirsytė videodokumentaciją iš 2019-aisiais Panevėžio gimtadienio metu vykusio performanso „Kamuolys“, tapybos darbus eksponuoja Raimondas Gailiūnas, Ramūnas Grikevičius, Osvaldas Juška (1960–2020), Sigitas Laurinavičius, Irina Nosova, Artūras Stančikas, Rimvydas Pupelis, Tomas Rudokas ir Diana Rudokienė, Giedrius Zaura, sunkiai kuriai nors konkrečiai sričiai priskirtini Dariaus Misiūno konceptualaus meno kūriniai, akvarelę autorine technika pateikia Girmantas Rudokas. Parodoje eksponuojami fotografijos meistrų Evaldo Ivanausko, Stasio Povilaičio, Sauliaus Saladūno, Marijos Šileikaitės-Čičirkienės darbai, tekstilės menui atstovauja Savirija Kaziūnaitė, pateikiamos Remigijaus Kriuko stiklo skulptūros, Indrės Stulgaitės-Kriukienės stiklo skulptūrėlių instaliacija, Egidijaus Radvensko skulptūrinė plastika iš izoliacinių plytų, metalo, Povilo Šiaučiūno grafika, Martyno Vilimavičiaus grafika – animacija, skulptoriaus Juozo Lebednyko kūriniai, Giedriaus Mazūro objekto menas.
Paroda „Aukštaitijos dailė 2020. Asmenybių kartoteka“ veiks iki rugsėjo 26 dienos.
Komentarai
-
- Nu
- 16:33 2020.09.12
-
- na tam nu
- 10:45 2020.09.13
Rodyti visus komentarus (2)Baisu.
na taip paveikslu apie jura su kopomis ir zuvedromis nera, o kur dar gintariniu paveikslu trukumas, siauuuuubas