„Sodrai“ suskaičiavus, kas ir kiek pernai uždirbo, Panevėžys pateko į didžiausias vidutines darbo pajamas gaunančių Lietuvos savivaldybių dešimtuką. P. Židonio nuotr.

Storesnėmis piniginėmis džiaugiasi ne visi

Storesnėmis piniginėmis džiaugiasi ne visi

Nepaisant pandemijos, Panevėžio mieste bei rajone pernai vidutinės gyventojų darbo pajamos ūgtelėjo net 13 proc. Gruodį panevėžiečių vidutinis atlyginimas į rankas pasiekė 802 eurus, o rajono gyventojų – 764 eurus. Tai didžiausias šuolis tarp geriausiai darbo jėgą apmokančių šalies savivaldybių. Deja, tokia optimistinė statistika nereiškia, kad storesnėmis piniginėmis džiaugiasi visi dirbantieji.

Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje dirbanti panevėžietė Milda šį sausį sulaukė padidintos algos. Kiek pastaroji pasikeitė, 100 proc. priedus už darbą gaunanti moteris tiksliai dar neskaičiavo.

Tačiau pernai, pakėlus medicinos darbuotojų atlyginimus bei 52 eurais padidinus minimalią mėnesinę algą (MMA), Mildos piniginė papilnėjo apie 70 eurų per mėnesį.

Maždaug 11 eurų didesnę algą nuo pernai vasario skaičiuoja ir vienos Panevėžio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Aušra.

Pernai pakilo pedagogų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, taip pat MMA. Man alga pakilo 11 eurų, kiti turi mažesnį pamokų krūvį, jie į rankas gauna maždaug 5–7eurais daugiau“, – skaičiuoja Aušra.

Nustebino šuolis

Praėjusių metų paskutinio ketvirčio vidutines šalies gyventojų darbo pajamas išanalizavusi „Sodra“ deklaruoja, kad būtent sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriai pernai turėjo didžiausios įtakos pakilusiam atlyginimų vidurkiui tiek Panevėžio mieste bei rajone, tiek ir visoje Lietuvoje.

Atlyginimai kilo ir dėl 9,4 proc – iki 607 eurų – padidintos MMA.

Panevėžys mus iš tiesų nustebino išskirtiniu šuoliu atlyginimų statistikoje. Ši savivaldybė pateko į didžiausias vidutines darbo pajamas gaunančių Lietuvos savivaldybių dešimtuką. Atlyginimai per metus čia paaugo net apie 13 proc.“, – teigia „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Jos nuomone, tokį smarkų pokytį nulėmė tai, kad gana didelę Panevėžio miesto bei rajono dirbančiųjų dalį sudaro medicinos ir švietimo darbuotojai. Šiuose sektoriuose pernai panevėžiečių ir rajono gyventojų darbo pajamos augo 20 – 25 proc. Tai natūraliai padidino ir vidutinius abiejų savivaldybių atlyginimų dydžius.

Turtingiausi Neringoje

Nepaisant pandemijos ir dviejų karantino bangų, vidutinis darbo užmokestis 2020-aisiais, „Sodros“ duomenimis, augo visoje Lietuvoje. Paskutinį metų ketvirtį vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius šalyje pasiekė apie 937 eurus. Taigi per praėjusius metus Lietuvoje atlyginimai paaugo 8 proc. Panašus, 9 proc. siekęs augimas užfiksuotas ir 2019 metais.

Pandemija ir karantinas šiek tiek sulėtino, tačiau nesustabdė vidutinių darbo pajamų šalyje didėjimo. Stabtelėjus atlyginimų augimui per pirmąjį karantiną, vėliau jie sparčiai augo visoje šalyje ir beveik visuose sektoriuose, išskyrus didžiausią pandemijos poveikį patyrusią apgyvendinimo ir maitinimo sritį“, – sakė K. Zitikytė.

Antrasis karantinas praėjusių metų pabaigoje, anot jos, darbo pajamoms įtakos beveik nebeturėjo – atlyginimai šalyje augo taip pat sparčiai, kaip ir tą patį ketvirtį prieš metus.

Didžiausi atlyginimai pernai lapkritį buvo Neringos savivaldybėje, kur siekė 1201 eurą į rankas. Vilniečiai vidutiniškai uždirbo 1060 eurų per mėnesį, kauniečiai – 920 eurų, o Kauno rajono gyventojai – 895 eurus.

Mažiausiai uždirbama Kalvarijos savivaldybėje, kur tenkinamasi vos didesne nei MMA – 678 eurų vidutine mėnesio alga. Panašus vidutinis darbo užmokestis užfiksuotas Pagėgių, Kelmės, Skuodo bei Šilalės rajonų savivaldybėse.

Mažėjo dirbančiųjų

Pandemija nepakeitė šalyje egzistuojančių regioninių atlyginimų skirtumų, tačiau smarkiai paveikė pačių socialiai apdraustųjų skaičių. 43-ose iš 60-ies savivaldybių dirbančiųjų mažėjo ir, deja, dažnai didesni neigiami pokyčiai buvo pastebimi tose savivaldybėse, kuriose jų ir anksčiau buvo mažiau“, – teigia K. Zitikytė.

Sodros“ duomenimis, pernai lapkritį Panevėžyje dirbančiųjų gretos siekė 38,5 tūkst., o tai yra 3,3 proc. mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus.

Visoje Lietuvoje dirbančiųjų paskutinį 2020-ųjų ketvirtį sumažėjo 1,9 proc., arba 24 tūkst., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Labiausiai nukraujavo tos savivaldybės, kur pragyvenimo lygis kuklesnis.

Didžiausią darbo jėgos sumažėjimą „Sodra“ pajuto pirmojo karantino metu. Per antrąjį karantiną situacija stabilizavosi, ją galėjo gelbėti valstybės subsidijos už darbuotojų prastovas.

Daugiausia darbuotojų neteko apgyvendinimo ir maitinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos sritys. Be darbo masiškai liko padavėjai, kioskų ir turgaviečių pardavėjai, barmentai.

Tačiau kai kur darbuotojų per pandemiją tik daugėjo: jų reikėjo informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros, transporto ir saugojimo sektoriuose. Darbo netrūko mokytojų padėjėjams, švietimo metodų specialistams, elektros inžinieriams, transporto įmonių tarnautojams.

O Palangos miesto, Klaipėdos rajono, Trakų rajono savivaldybėse dirbančių žmonių skaičius pernai netgi ūgtelėjo.

 

Komentarai

  • ISEJE IS IKALINIMO ISTAIGU PINIGUS VAGIA.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų