Atliekas skaičiuoja tarsi centus

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2017.04.07 10:00

Bandantiems priprasti prie pakelto mokesčio už šiukšlių išvežimą panevėžiečiams gresia dar viena finansinė staigmena. Aplinkos ministerijos įpareigoti suskaičiuoti į stambiagabaričių atliekų aikšteles atvežamą kiekvieną plytgalį, lentą ar kitą daiktą, surinkėjai teigia nebespėjantys suktis ir prasitaria apie bręstančią būtinybę kurti papildomų etatų.

Nusiteikusiesiems tvarkingai atsikratyti senų padangų, sulūžusių baldų, statybinių atliekų, pavojingų asbestinių šiferio lakštų ar kitų stambiagabaričių daiktų nuo šiol prireiks ne tik tapatybę patvirtinančio dokumento, bet ir didelės kantrybės.

Tokias atliekas priimančiam aikštelės prižiūrėtojui atvežęs krovinį žmogus turės pateikti išsamią ataskaitą: kas esąs, iš kur atvykęs ir netgi smulkmeniškai tarsi centus suskaičiuoti, kiek plytgalių, lentų ar kitų atliekų atvežęs. Neturintiesiems tiek laiko ir kantrybės beliks su savo šlamštu keliauti atgal.

Taip nutiko panevėžiečiui Kęstučiui Simoniui, nereikalingas senienas atvežusiam į Savitiškio gatvės atliekų surinkimo aikštelę. Vyrą nustebino ir papiktino nauja priėmimo tvarka – ji virto rimtu išbandymu kaip pridera atsikratantiesiems atliekomis.

Prieš vidurdienį K. Simonis prie aikštelės vartų rado septynių automobilių nejudančią eilę.

„Žiūriu, kad situacija keista – niekas neišvažiuoja, niekas ir neįvažiuoja“, – „Sekundei“ pasakojo panevėžietis.

Šlamštą parsivežė namo

Paaiškėjo, kad eilė susidarė aikštelės prižiūrėtojui nespėjant suktis – žmogus net suplukęs skubėjo smulkmeniškai surašyti kiekvieno atvežusiojo duomenis: vardą, pavardę, adresą, mašinos numerį, suskaičiuoti plytgalius, lentgalius, senas sofas ir kitokį šlamštą.

Eilei nejudant, K. Simonis parvažiavo namo su visomis savo atliekomis. Pavakare vyras sugrįžo. Šįkart jam pasisekė – eilės nebuvo. Bet aikštelės prižiūrėtojui beskaičiuojant, kiek ir ko šis atvežęs, prie vartų vėl nusidriekė nemaža eilė.

Tokią tvarką K. Simonis vadina nusikaltimu gamtai. Jis neabejoja, kad griežta atliekų ir jas atvežusiųjų registracija valstybei sugrįš bumerangu – užuot seną buitinę techniką, sulūžusius baldus, padangas ar kitas stambiagabarites atliekas atgabenę į aikštelę, nenusiteikę gaišti laiko žmonės jas tiesiog išvers kur nors pakelėje.

„Retas kuris dėl kokio vieno seno fotelio stovės eilėje. Geriau jį numes mieste prie šiukšlių konteinerio arba, dar blogiau, išveš į pamiškę“, – gresiančią ekologinę bėdą mato K. Simonis.

Eilės neišvengiamos

Kad panevėžiečio prognozės dėl sąvartynais virsiančių pakelių ir pamiškių realios, pripažįsta ir Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRAC) direktorius Gintautas Ulys.

„Kai per dieną į aikštelę atvažiuoja ir 120 mašinų, prižiūrėtojas fiziškai nespėja greičiau dirbti. Kol kiekvieno visas atvežtas atliekas aprašo, susidaro eilė. Čia kaip prekybos centre, kai dirba viena kasa“, – palygino G. Ulys.

Anot jo, žmonės gali piktintis, bet atliekų priėmėjai privalo laikytis nuo šių metų vasario įsigaliojusių aplinkos ministro patvirtintų taisyklių pakeitimų.

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai guodžiasi išsikovoję, kad ministerija bent jau sušvelnintų reikalavimą dėl asmens tapatybės dokumentų. Su kroviniu atvykusiesiems į stambiagabaričių atliekų aikštelę dabar nebėra būtina pateikti asmens tapatybės kortelės arba paso – pakanka ir vairuotojo pažymėjimo. Tačiau tiek nusileidusi ministerija paliko galioti bendrą priėmimo tvarką – privaloma smulkmeniškai surašyti į surinkimo aikštelę atvežto šlamšto visą istoriją: iš kur, kokios atliekos, jų kiekius.

Kantrybė senka

G. Ulio nuomone, nauja tvarka ilgins darbą, priėmimą, žmonės bus nepatenkinti.

PRATC priklausančiose dviejose stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse Savitiškio ir Senamiesčio gatvėse per metus surenkama iki 2000 tonų atliekų kiekvienoje. Pavasarį ir rudenį per dieną sulaukiama ir 100–150 automobilių.

„Aikštelėse dirba po vieną prižiūrėtoją. Jis turi žmogui ne tik parodyti, paaiškinti, kurias atliekas kur versti, bet ir surašyti kiekvieną atvežtą šiukšlę. Matome, kad jau artėja kantrybės riba“, – „Sekundei“ teigė direktorius.

Jis pripažįsta, kad ne vienas klientas jau yra išrėžęs negaišiantis laiko ir atliekas geriau išversiantis bet kur.

„Mes tokia tvarka irgi nepatenkinti, bet turime tik vieną alternatyvą – didinti darbuotojų pajėgumus“, – sako G. Ulys.

Gali dar brangti

Stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse nusidriekusios eilės greičiau pajudėtų įdarbinus daugiau žmonių, tačiau PRAC vadovas pripažįsta, kad tai sukeltų dar vieną pasipiktinimo bangą. Naujų darbuotojų išlaikymo sąnaudas tektų padengti panevėžiečiams – prižiūrėtojų darbo užmokesčio išlaidas įmonė nusiteikusi įskaičiuoti į sąvartyno vartų mokestį, todėl gyventojams dar labiau pabrangtų šiukšlių išvežimas.

PRAC aptarnaujamos Panevėžio apskrities savivaldybės dar metų pradžioje gyventojams jau gerokai kilstelėjo mokestį už atliekų išvežimą. Viena iš drastiško brangimo priežasčių buvo nurodomas išaugęs PRAC sąvartyno Dvarininkų kaime vadinamasis vartų mokestis.

Nuo praėjusių metų gruodžio 1-osios jis šoktelėjo iki 39,95 Eur (be PVM) už įvežamą toną atliekų, o iki tol buvo 18,99 Eur.

Pasak G. Ulio, atliekų įvežimas į sąvartyną pabrangintas dėl pernai įvesto taršos mokesčio už kiekvieną pašalintą toną bei naujų sąvartyno įrenginių, kurių pastatymo sąnaudos irgi įskaičiuotos į vartų mokestį.

Anot direktoriaus, šį mokestį tektų dar pakelti, jei stambiagabaričių atliekų aikštelėse po vieną dirbantiems priėmėjams nespėjant suktis būtų nuspręsta dar įsteigti etatų.

„Struktūros plėtimas neišvengiamai didintų sąnaudas, taigi turėtume perskaičiuoti kainas ir naujų darbuotojų atlyginimus įskaičiuotume į kainodarą. Jei matysime, kad kitaip problemos neįmanoma išspręsti, galbūt būsime priversti eiti ta linkme“, – aiškino G. Ulys.

Bando kontroliuoti įmones

Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijai pareiškus nepasitenkinimą dėl sugriežtintos atliekų priėmimo į aikšteles tvarkos, Aplinkos ministerija patikino jos neatšauksianti.

Motyvas – taip siekiama sukontroliuoti, ar atliekas į tokias aikšteles veža tikrai fiziniai asmenys, ar jais prisidengę bando piktnaudžiauti ir dideliais kiekiais savo atliekų nori nemokamai atsikratyti įmonės. Ministerija aiškina, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai turėjo užtektinai laiko pasirengti naujiems reikalavimams taip, kad išvengtų eilių.

„Kaip pasiruošti – priimti naujų darbuotojų ir dėl to visiems gyventojams pakelti atliekų išvežimo kainą?“ – sako Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas.

Jis neslepia, kad tvarka, kai reikalaujama išsamiai aprašyti atvežamų atliekų rūšis ir kiekius, jau sukėlė chaosą. Po vieną aikštelėse dirbantys priėmėjai, pasak A. Reipo, nespėja nei asmens dokumentų tikrinti, nei kiekvienos atvežtos atliekos kodo surašyti.

„Žmonės iki vidurnakčio duomenis suvedinėja, nes dieną nespėja. Žiemą dar nebuvo tokios problemos, bet dabar visoje Lietuvoje prie aikštelių vartų eilės nusidriekusios“, – „Sekundei“ tvirtino A. Reipas.

Apskaičiuoja iš akies

Asociacijos prezidentas perspėja, kad dabartinė situacija tėra pradžia dar didesnės sumaišties atliekų tvarkymo rinkoje. Nuo kitų metų turėtų įsigalioti reikalavimas regioniniams atliekų tvarkymo centrams smulkmeniškus duomenis apie priimtas šiukšles suvesti į apskaitos programas.

„Kiekvienoje surinkimo aikštelėje reikės apskaitininko, mokančio dirbti kompiuterine programa. Taip nuolat ir kuriame papildomas išlaidas“, – piktinosi A. Reipas.

Asociacija įsitikinusi, kad reikalavimas skaičiuoti fizinių asmenų atvežamas stambiagabarites buitines atliekas yra nepagrįstas. Jos vadovas sako nesuprantantis tokios procedūros prasmės – Europoje niekur nematęs, kad iš fizinių asmenų priimamas šlamštas būtų taip išsamiai aprašomas ir suskaičiuojamas kiekvienas kilogramas. Tiesa, E. Reipas neslepia, kad Aplinkos ministerijos įsivaizdavimas, kaip turėtų būti surenkamos atliekos, nuo realybės labai skiriasi.

„Regioniniai atliekų tvarkymo centrai šitų duomenų niekam neteikia. Mums patiems jų tikrai nereikia, nes duomenys netikslūs – niekas nesveria kiekvieno atgabento pagalio, lentos ar plytgalio. Atliekų kiekiai surašomi iš akies, nes net tokių svarstyklių aikštelėse nėra“, – komišką apskaitos metodą atskleidė A. Reipa.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #mokestis
• #Panevėžys
• #šiukšlės