G. Kartano nuotr.

Artėjant žiemai – šildymo kainų pasiutpolkė

Artėjant žiemai – šildymo kainų pasiutpolkė

Vėstantys orai primena apie artėjantį šildymo sezoną, grasinantį rekordinėmis kainomis.

Vien per rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, bendrovės „Panevėžio energija“ vartotojams šiluma jau pabrango 31,2 proc. Dar vienas kainų šuolis numatomas ir spalį. Įmonė motyvuoja, jog tokį brangymetį didele dalimi nulėmė Kėdainiuose veikiančios bendrovės „Lifosa“ sprendimas vėl stabdyti veiklą. „Lifosos“ pagaminama technologinė labai pigi šilumos energija sudarydavusi iki 15 proc. visos „Panevėžio energijos“ šilumos kiekio.

Kiek panevėžiečiams gali brangti šildymas, bendrovės „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Petras Diksa kol kas nelinkęs detalizuoti.

Visgi jis neslepia, kad dar vieno kainų šuolio išvengti nepavyks.

Preliminariais skaičiavimais, šiluma kitą mėnesį galėtų brangti dar apie 16 proc. Iš dalies tai priklausys ir nuo to, kiek laiko „Lifosa“ nevykdys savo veiklos. Šiuo metu „Lifosa“ ieško kitų tiekėjų, kurie aprūpintų pagrindine žaliava – amoniaku. Dėl sankcijų Rusijai „Lifosos“ veikla buvo sustabdyta keturiems mėnesiams, nuo gegužės iki rugpjūčio, tuomet šiluma „Panevėžio energijos“ vartotojams taip pat brango apie 30 proc.

„Mėnesio pradžioje gavome raštą, kad „Lifosa“ veiklą stabdo rugsėjo 18 dieną. Todėl jau rugsėjo šilumos kaina pakilo“, – aiškino P. Diksa.

Brangūs Kėdainiai

P. Diksos teigimu, „Lifosos“ teikiamos šilumos kaina siekė 2,2 cento už kilovatvalandę.

Iš šios Kėdainių įmonės Panevėžio šilumininkė per metus nupirkdavo iki šimto tūkstančių megavatvalandžių šilumos.

„Lifosai“ sustabdžius veiklą, „Panevėžio energijai“ teks jungti katilinę Kėdainiams apšildyti, o ši gali būti kūrenama tiek dujomis, tiek skystuoju kuru. Bėda, kad miestų šildymas dujomis – itin brangus. Nors maždaug 90 proc. „Panevėžio energijos“ pagaminamos šilumos išgaunama deginant biokurą, tačiau šaltuoju metu, išaugus šilumos poreikiui, naudojamos ir gamtinės dujos, ir mazutas, ir dyzelinas.

„Kitą mėnesį šilumos energija dar brangtų apie 16 proc., jeigu kūrentume dujomis. Bet šiuo metu ieškome ir kitų alternatyvų. Skaičiuojame, kad jeigu Kėdainių katilinę kūrentume skystu kuru, kuris šiuo metu perpus pigesnis nei dujos, mūsų vartotojams brangimas nebūtų toks drastiškas“, – teigė P. Diksa.

„Panevėžio energija“ šildo ne tik Panevėžį ir Kėdainius. Ši bendrovė centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugą teikia Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų miestų ir rajonų gyventojams bei įmonėms.

Renovuoti neskuba

Pasak P. Diksos, centralizuotai besišildantys gyventojai įtakos kainoms negali daryti, tačiau gali pasirūpinti, kad jų daugiabutis suvartotų kuo mažiau šilumos energijos.

Vienintelis receptas, anot direktoriaus, sumažinti šildymo sąskaitas – renovuoti namus ar bent modernizuoti šilumos punktus.

Skaičiuojama, kad vien pakeitus šilumos punktą galima sutaupyti iki 15 proc. šilumos energijos, o renovavus visą namą – net 40 proc. ar daugiau. Šiuo metu valstybė yra skyrusi 4 mln. eurų subsidijų visiems šalies daugiabučių mažosios renovacijos projektams.

„Valstybė skiria net 80 proc. siekiančią paramą šilumos punktų modernizacijai, gyventojams belieka prisidėti vos 20 proc. reikalingų lėšų. Nors pagalba labai didelė, tačiau kažkodėl daugiabučių bendrijos neskuba ja naudotis. Jokio entuziazmo, nors vien Panevėžyje yra apie 150 daugiabučių namų iš 800, kurių net šilumos punktai neatnaujinti“, – gyventojų nenoru stebisi P. Diksa.

Viltis uždirbantiems daugiau nei minimumą

Drastiško šilumos kainų šuolio išgąsdintiems panevėžiečiams bene vienintelė paguoda – Seimo sprendimas ir šiemet centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui netaikyti PVM.

Be to, Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kad ne tik sunkiau besiverčiantieji, bet ir gaunantieji vidutines pajamas galės pasinaudoti būsto šildymo kompensacija.

Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė teigė, kad dėl šildymo kompensacijų galima kreiptis nuo šildymo sezono pradžios.

Ji atkreipia dėmesį, kad ir skubėti ar jaudintis, jog nespėjus laiku pateikti dokumentų, negaus kompensacijos, nereikėtų. Pagal dabar galiojantį įstatymą kompensacija už šildymą ir karštą vandenį gali būti skiriama už praėjusį laiką.

„Jeigu asmuo į mus kreipiasi gruodį, kompensaciją jis gali gauti ir už tris praėjusius mėnesius, įskaitant kreipimosi mėnesį“, – paaiškino Z. Ragėnienė.

Remiamųjų daugėja

Socialinių išmokų poskyrio vedėja teigia, kad jau dabar jaučiamas išaugęs panevėžiečių, besidominčių galimybe gauti kompensaciją šildymui ir karštam vandeniui, srautas.

Šiomis dienomis registruojantis internetu į Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų skyrių, laisvų vietų vizitui yra tik spalio pabaigoje.

„Tie, kurie kompensacijas gauna kasmet, paprastai žino, kada reikia tvarkytis reikiamus dokumentus. Bet pastebime, kad ateina ir daug žmonių, kurie iki šiol dėl kompensacijų nesikreipė. Jaučiame tikrai didesnį žmonių aktyvumą“, – sakė Z. Ragėnienė.

Pernai spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais Panevėžio savivaldybė sulaukusi 5919 prašymų dėl kompensacijų už šildymą ir vandenį. 2020 m. tokių prašymų buvo 4579.

Ar žmogui priklauso kompensacija už šildymą ir vandenį, anot Z. Ragėnienės, nesunkiai galima pasiskaičiuoti internetinėje svetainėje SPIS, tereikia į skaičiuoklę suvesti gaunamas pajamas, buto dydį bei jame registruotų asmenų skaičių.

Pernai šildymo sezonas Panevėžio rajone buvo pradėtas 2021 m. rugsėjo 22 d., o Panevėžio mieste – rugsėjo 27-ąją.

Komentarai

  • Pasiutpolkė ir su elektra: už 100 kwh paprašė sumokėti 69 eurus, kai mokėdavome 16,70 Eur., vėliau – 19,9 Eur.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų