Architektas prof. R. Palekas: nudažytos sienos problemos neišspręstų

Architektas prof. R. Palekas: nudažytos sienos problemos neišspręstų

Jau kito mėnesio pradžioje bus pristatytas susipažinti Rolando Paleko architektų studijos parengtas naujos autobusų stoties ir jos prieigų sutvarkymo projektas. Tai, ką suplanavę architektai, iš esmės pakeis daugelį dešimtmečių įprastos, nors, kaip teigia projektuotojai, vis dar neatskleidusios savo galimybių Panevėžio centrinės dalies vaizdą. Kokie motyvai diktavo kardinalų sprendimą sukeisti vietomis dabartinę autobusų stotį su alyvų skveru ir ką iš to išloš panevėžiečiai – interviu su su projekto autoriumi, architektu prof. R. Paleku.

Kokią užduotį išsikėlėte ir kokiais esminiais kriterijais rėmėtės projektuodami naująją Panevėžio autobusų stotį?

Pradžioje pabandėme pažiūrėti plačiau – kaip iš esmės veikia ši centrinė Panevėžio dalis ir kas joje galbūt keistina. Akivaizdu, jog ji neveikia taip, kaip turėtų, taip, kad čia norėtųsi ne tik praeiti, bet ir pabūti. Architektui kartais pakanka įvesti daugiau tvarkos, kad viskas atsistotų į savo vietas. Pagrindinį tikslą sau tokį ir kėlėme – atrasti būdą, kaip šioje centrinėje miesto dalyje, apimančioje ne tik stotį, bet ir Savanorių skverą bei greta esančias gatves, sukurti daugiau tvarkos, aiškumo, saugumo.

Žinoma, labai svarbus lieka ir miesto humanizavimo klausimas. Ateityje visiems miestams teks spręsti privačių automobilių, kurie ne tik teršia, bet ir užkemša miestus, problemą. Turbūt patogus viešasis transportas, šiuo atveju autobusai, yra vienintelė alternatyva, mažinanti mieste automobilių skaičių.

Naujos autobusų stoties projektą visuomenei greitai pristatysiantys architektai šią miesto dalį verčia aukštyn kojom, kad, anot jų, čia atsirastų ne tik patraukli stotis, bet ir žmonių lankomas skveras. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Buvo padaryta architektų klaidų suprojektuojant tokią stotį su skveru, kokius dabar turime?

Man sunku pasakyti, kas tuomet buvo projektuota, o kas atsirado savaime. Istoriškai šioje vietoje buvo Savanorių aikštė, apimanti tiek dabartinį skverą, tiek dabartinį stoties peroną. XX a. pradžios nuotraukose matyti, kad aikštės dalis, kur dabar yra peronas, buvo neužstatyta, skirta žmonių susibūrimams. Ji buvo ribojama ne gatvių, o pastatų, čia vyko renginiai – tai buvo gyva erdvė. Ten net nebuvo grindinio, tik žolė. Mes ir norime sugrąžinti tai vietai ankstesnę žmonių buvimo paskirtį, o autobusų stotį slinktelti arčiau J. Basanavičiaus gatvės, neleidžiant autobusams lįsti, kaip yra dabar, į senamiesčio erdvę.

Kodėl šitą vietą įvardijote kaip architektūrinę netvarką? Kokius matote jos trūkumus?

Dabartinis Savanorių skveras tarsi turėtų būti mėgstama žalioji miesto vieta, tačiau ją iš visų pusių supa asfaltas: iš trijų pusių – važiuojamosios gatvės, o iš ketvirtosios – autobusų stoties didžiulis vasarą garuojančio asfalto peronas. Kaip tokia vieta gali būti patraukli miestiečiams, mamoms su vaikais ir patiems vaikams, jei ten jiems tiesiog nesaugu, nes iš visų pusių juda mašinos, stovi autobusai, atsukę išmetamųjų dujų vamzdžius, nėra nė vienos kavinukės, išsinešančios savo stalelius į skverą? Pagalvojome: o kodėl nepabandyti dabartinės stoties perono sukeisti vietomis su Savanorių skveru? Supratome, kad tai būtų esminis sprendimas, dėl kurio visa buvusios Savanorių aikštės teritorija, apimanti ir alyvų skverą, ir dabartinį stoties peroną, taptų patrauklesnė.

Naujasis skveras – veja, medžiai, suoliukai, takeliai, gėlės, šviestuvai atsidurs dabartinės autobusų stoties perono vietoje, šalia senamiesčio, arčiau pėsčiųjų esamų takų, o iš pietinės pusės skverą ribos gerokai sumažėjęs ir jaukesnis naujosios stoties peronas. Autobuso laukiantys žmonės galės leisti laiką ne tik stotyje, ne tik po stogine, bet ir prie jos prisišliejusiame žaliame, o svarbiausia, saugiame skvere. Taip jis įgaus gyvybės, jame galės kurtis kavinukės, paslaugos, aplink jį nevažinės mašinos, kaip dabar, tai bus pėstiesiems skirta teritorija.

Galerija

Naujosios stoties peronas remsis į gatvę, vedančią nuo J. Basanavičiaus gatvės pro Savanorių aikštę link Laisvės aikštės. Nors peronas atsidurs vietoje dabartinio alyvų skvero, stengsimės išsaugoti kiek įmanoma daugiau dabar ten esančių bei pasodinti naujų medžių ir taip sukurti žalios stoties pojūtį.

Kartu ir autobusų stotis pasiliks Panevėžio centre, o tai yra labai gerai. Iškelti ją į miesto pakraštį būtų didelė klaida. Ją padarę kai kurie Lietuvos miestai, manau, jau gailisi, nes dažnu atveju nepasiūlė, kaip patogiai persikelti iš pakraštyje esančios stoties į miesto centrą. Į Panevėžį autobusais atvažiavę žmonės taip pat norės patekti į patį centrą, dėl to geriausias sprendimas čia ir palikti autobusų stotį. Naujojo jos pastato projektavimo užduotis buvo suderinta su Panevėžio autobusų parko direkcija, rengdami projektinius pasiūlymus ją išpildėme.

Naujosios autobusų stoties projektas neabejotinai Panevėžyje yra viena labiausiai aptarinėjamų ir daugiausia diskusijų keliančių temų. Netgi pasigirsta nuogąstavimų, jog būsimoji stotis nebus patogi keleiviams, jiems autobusų teks laukti lauke po stoginėmis.

Laukimo salė tikrai bus. Naujosios stoties pastatas užims 450 kv. m, iš jų apie 160 kv. m teks laukimo salei, suprojektuota apie 50 kv. m kavinė, taip pat bilietų kasa. Taigi, matote, visa įstiklinta erdvė, skirta laukti autobusų, sudarys daugiau nei 200 kv. m. Laukimo salė bus saugi, apšviesta, skaidri ir galinti veikti 24 val. per parą. Taip pat numatyta erdvi smulkiųjų siuntinių atidavimo ir atsiėmimo patalpa, bagažo saugojimo kamera, vairuotojų poilsio kambarys, sanitariniai mazgai, virtuvėlė.

Svarbus išorinis stoties atpažįstamumo ženklas bus jos kampe į J. Basanavičiaus gatvės pusę įrengtas bokštelis su laikrodžiu.

Ar tokiam miestui kaip Panevėžys pakaks suprojektuoto dydžio stoties?

Šiais laikais nebeliko žmonių minių, stotyse laukiančių autobusų. Panevėžio dydžio mieste Europoje impozantiško stoties pastato net nepamatysi. Ten svarbu, kad autobusai atvažiuoja į miesto centrą, o stoties pastatas arba labai kuklus, arba jo net nėra – bilietai perkami automatuose, internetu, tiesiog atėjai ir įlipai į autobusą tam tikroje pažymėtoje gatvės vietoje. Taigi galime sakyti, kad tokia stotis, kokia numatyta projekte, Panevėžiui būtų labai patogus variantas. Tikiuosi, skatinsiantis miesto ir apylinkių gyventojus rinktis kelionę viešuoju transportu.

Transporto spūstys ir tinkamų vietų automobiliams statyti trūkumas – viena aktualiausių problemų didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tarp jų ir Panevėžyje. Kaip projektuojant naują autobusų stotį sprendžiama automobilių statymo problema?

Šioje miesto vietoje šiandien yra nemažas automobilių parkavimo poreikis. Tam, kad jį sumažintume, po naujosios stoties peronu projektuojame vieno aukšto 92 vietų automobilių parkavimo aikštelę. Toks sprendimas visapusiškai naudingas – atsiras vietų automobiliams po žeme, o virš jos liks daugiau vietos žmonėms.

Prieš keletą metų pristatytoje Jūsų studijos parengtoje miesto centro vizijoje buvo numatyta daugiaaukštė automobilių aikštelė vietoje dabar esančiosios greta prekybos centro. Kokia šito projekto ateitis?

Anksčiau pristatinėjau Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybai platesnę Panevėžio autobusų stoties ir jos prieigų sutvarkymo koncepciją. Tuomet įsivaizdavome, kad vietoje dabartinės automobilių aikštelės priešais prekybos centrą galėtų atsirasti daugiaaukštė su patraukliais ažūro fasadais, taip pat parduotuvėmis, kitomis komercinėmis patalpomis pirmame aukšte. Tačiau ši koncepcija nustota vystyti.

Kokią matote Panevėžio centrinės dalies perspektyvą, jei būtų apsiribota tik kosmetiniu dabartinio stoties pastato remontu?

Norint malonios miesto aplinkos rimtas pokytis vis tiek reikalingas, tik tuomet jis būtų atidėtas ateičiai. Ką daryti su alyvų skveru, gal net svarbesnis klausimas, nei ką daryti su stotimi. Ne kartą lankydamasis Panevėžyje alyvų parkelyje nemačiau nė vieno žmogaus, nors buvo šiltos ir gražios dienos. Dabar tas skveras tarsi užvertas nematoma stiklo siena. Mano, kaip architekto, įsitikinimu, taip nutikę dėl to, kad jį supa tik asfaltas ir važinėjantys automobiliai. O žmonės nori jausti saugų užnugarį, kad galėtų ramiai ir jaukiai pabūti. Dabar visa buvusi Savanorių aikštės teritorija nėra jauki. Esu tikras, kad naujame skvere žmonėms norėsis būti labiau negu dabartiniame. Vien tik nudažytos dabartinės stoties pastato sienos problemos neišspręstų. Kaip dabar, taip ir toliau alyvų skveras liktų tuščias, be žmonių.

Komentarai

  • pritariu architekto kiekvienam žodžiui, jei ne dabar iš esmės sutvakyti AS, tai dar dešimtmečiams išliks ta kloaka centre

    • Atsakyti
  • Tikrai geras architektūrinis spręndimas. Pagražėtų miesto centras. Laukiam, laukiam naujos stoties…

  • Jei tlkrai stotis bus kaip vizualizacijose – bus tkkrai super! Ir tikrai, kai pagalvoju, tarp tų alyvų niekad nemačiau besiilsinčių žmonių. Greičiau tą grožį statykit!

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų