Ar privatus verslas mėgina užsidirbti iš šilumos panevėžiečių sąskaita?

Ar privatus verslas mėgina užsidirbti iš šilumos panevėžiečių sąskaita?

AB „Panevėžio energija“ susirūpinusi, kad įsigaliojus naujai tvarkai privalės trečdalį šilumos pirkti iš naujo nepriklausomo šilumos gamintojo (NŠG) „Biokuro energija“, o ši bendrovė, siekdama kuo didesnio pelno, šilumą parduoda brangiai. Vien lapkričio mėnesį „Biokuro energija“ uždirbs 400 000 eurų, o panevėžiečiai jokios naudos nepajus.

Nors AB „Panevėžio energija“ turi pakankamus gamybinius pajėgumus, nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose pagamina 78 proc. šilumos, o 22 proc. – pagal galiojančius teisės aktus – turi supirkti iš NŠG įmonių. Tiek pačios pagamintą šilumą, tiek nupirktą iš NŠG bendrovė ją tiekia vartotojams.

NŠG kaina mažesnė tik per plauką

Naujasis NŠG „Biokuro energija“ teigia, kad jo gaminama šiluma yra pigesnė, nei pasigamina pati „Panevėžio energija“, nes biokurą gali nusipirkti pigiau, nei perka centralizuotai šilumą tiekiančios įmonės, kurios privalo pirkti tik per BALTPOOL biržą. Tačiau reali situacija yra tokia, kad šį lapkričio mėnesį privalomai iš „Biokuro energijos“ superkama šiluma „Panevėžio energijai“ kainuos tik 0,01 ct už kWh pigiau, nei ji pasigamintų pati. Todėl „Panevėžio energija“ per lapkričio mėnesį sutaupys tik apie 1400 eurų, o „Biokuro energija“ ketina uždirbti 400 000 eurų. Taigi šį lapkritį naujojo NŠG planuojama parduoti šiluma sudarys apie 30 proc. viso Panevėžio miesto vartotojų poreikiams tenkinti reikalingo šilumos kiekio, tačiau šilumos kainos vartotojams nesumažins. Pažadai 10 procentų atpiginti šilumą panevėžiečiams liko tik pažadais. Kyla klausimas, kodėl „Biokuro energija“ neparduoda šilumos pigiau?

Iš naujojo NŠG „Biokuro energija“ šiluma Panevėžyje bus superkama gruodžio mėnesį po 3,29 cento už kilovatvalandę. Pati „Panevėžio energija“ nuosavais biokuro katilais šilumą gamins 31 proc., arba 1,02 ct už kWh, pigiau nei naujasis NŠG – po 2,27 cento už kilovatvalandę. Taigi superkama šiluma iš „Biokuro energijos“ šilumos kainos vartotojams nemažins ir gruodžio mėn.

„Panevėžio energija“ turi ir gerą praktiką, kai NŠG parduodama šiluma duoda apčiuopiamą naudą vartotojams ir tiekiamos šilumos kaina mažėja. Didžiąją dalį šilumos bendrovė superka kaip technologinę atliekinę šilumą Kėdainių mieste iš AB „Lifosa“, perkamos šilumos kaina yra reguliuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) ir yra gerokai mažesnė, nei pasigamintų pati AB „Panevėžio energija“. Panaši situacija yra Pasvalio mieste, perkant šilumą iš bioetanolio gamybos įmonės UAB „Kurana“. Tačiau valstybės nereguliuojami NŠG – kaip „Biokuro energija“ – šilumą parduoda pagal šilumos tiekėjo palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas arba jas mažina tik 0,01 ct už kWh, ir todėl šilumos kaina vartotojams nemažėja.

NŠG siūlyti mažesnę kainą nesuinteresuoti, nes mažėtų jų pelnas, o privatus verslas siekia, kad investicijos kuo greičiau atsipirktų. Tad už kiekvieną naują biokuro katilinę turi sumokėti šilumos vartotojai.

Nereguliuojamo NŠG pelnas – vartotojų sąskaita

Reikėtų akcentuoti dar ir tai, kad NŠG neturi jokios tiesioginės atsakomybės šilumos vartotojams, gali bet kada sustabdyti šilumos gamybą ir jos netiekti, jei nėra naudos. Tuo metu AB „Panevėžio energija“ privalo garantuoti nepertraukiamą ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams. Ji turi užtikrinti visą vartotojų šilumos poreikį, įskaitant šaltojo metų laikotarpio piko poreikius, išlaikyti rezervinius šilumos gamybos šaltinius, taip pat sukaupti rezervines kuro atsargas. Tam tikslui patiriama papildomų išlaidų ir gamtinių dujų transportavimo galiai rezervuoti bei mokama saugumo dedamoji SGDT išlaikyti. Dar kartą minėtos lėšos bus sumokamos „Biokuro energijai“ už pirktą šilumą, nes jos įskaičiuojamos į palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, pagal kurių dydį „Panevėžio energija“ priversta supirkti iš naujojo NŠG Panevėžyje šilumą, nepriklausomai nuo to, kad ji gaminama tik iš biokuro. Atrodytų, kad NŠG šilumos gamybos sąnaudos turėtų būti mažesnės, tačiau šilumos parduoti pigiau privatus verslas nesuinteresuotas, o valstybė jo nereguliuoja.

„Panevėžio energija“ atsako ir už šilumos tinklų, kuriais tų pačių NŠG pagaminta šiluma pasiekia vartotojų namus, būklę, ir naujų šilumos vartotojų prijungimą, ir skolų išieškojimą iš nemokių vartotojų, ir šilumos apskaitą, naujų energijos vartojimo efektyvumo direktyvų, kitų Vyriausybės bei savivaldybių svarbos uždavinių įgyvendinimą.

Galutinę šilumos kainą vartotojui sudaro ne tik jos gamyba, bet ir perdavimo bei pardavimo išlaidos. NŠG parduodama šilumos kaina apima tik gamybos dalį. Vartotojams tiekiamos šilumos kaina nustatoma pagal VKEKK patvirtintą metodiką. Šilumos kainodara yra griežtai kontroliuojama VKEKK. Šilumos tiekimo įmonių pelnas yra reguliuojamas. Jei šilumos tiekimo įmonės uždirbtas metinis pelnas viršija nustatytą ribą, jis grąžinamas vartotojams, sumažinant šilumos kainą kitą laikotarpį. Tuo metu didžiosios daugumos NŠG veikla nereguliuojama ir orientuota tik į vieną rodiklį – siekti pelno, kurio niekas neriboja ir jis atitenka į privačias rankas, o ne vartotojų naudai.

„Panevėžio energija“ tęsia biokuro plėtrą

Siekdama mažesnės šilumos kainos vartotojams, AB „Panevėžio energija“ toliau plečia biokuro naudojimą ir šiais metais pradėjo įgyvendinti du projektus Panevėžio mieste: Pušaloto g. katilinėje montuojamas 8 MW galios vandens šildymo katilas su 1,8 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu, Tokios pat galios įrenginiai bus sumontuoti ir Senamiesčio g. katilinėje. Rekonstruojamose katilinėse naujai statomi biokuro katilai pakeis esamų gamtinių dujų katilų šilumos gamybą, o biokuro katilų išmetamų dūmų temperatūra bus panaudojama papildomai šilumai gauti naujai įrengtuose kondensaciniuose ekonomaizeriuose.

Šiems projektams įgyvendinti bus suteikta ES parama – iki 3,1 mln. eurų. Bendra projektų vertė 6,6 mln. eurų. Likusias lėšas investuos AB „Panevėžio energija“.

Nauji biokuro katilai bus montuojami esamų Panevėžio miesto katilinių teritorijose. Katilinės pastatytos pramonės zonose, nutolusiose nuo gyvenamųjų rajonų ir miesto centro. Dėl visus ES aplinkosaugos reikalavimus atitinkančios efektyvios dūmų valymo įrangos ir dėl jau esamų aukštų kaminų, kurie pagal dabartinius išmetamų teršalų kiekius yra aukštesni, nei reikalauja sklaidos skaičiavimai, naujai rekonstruotose katilinėse išmetamų kietųjų dalelių sklaida į aplinką atitiks leistinas ribas. Visa biokuru pagaminta šiluma bus tiekiama į miesto šilumos tinklus.

Ką „Panevėžio energija“ jau nuveikė?

Nuo 1997 metų AB „Panevėžio energija“ pradėjo rekonstruoti visuose regionuose esančias katilines, pritaikydama katilus naudoti biokurą. Rekonstravus katilines Zarasuose ir Rokiškyje – vartotojų šilumos poreikis yra visiškai užtikrinamas biokuru pagaminta šiluma. Tiek Rokiškio, Zarasų miestų, tiek ir Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio rajonų gyvenviečių katilinėse deginamas įvairių rūšių biokuras: skiedros, malkos, medienos granulės ir net šiaudai.

Mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kartu siekiant mažesnių šilumos gamybos išlaidų nuo 2016 m. buvo iš dalies modernizuota Panevėžio miesto katilinė Pušaloto gatvėje. Šiuo metu katilinėje veikia trys 28 MW galios biokuro katilai ir 7 MW galios du kondensaciniai ekonomaizeriai.

Per pastaruosius metus atliktos bendrovės katilinių rekonstrukcijos, pastatyti nauji biokuro katilai, sumontuota technologinė įranga šilumos gamybai užtikrina aukštą efektyvumą, atitinka ekologinius reikalavimus. Katilinėse biokuro katilus prižiūri ilgametę patirtį sukaupę aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Šiuo metu AB „Panevėžio energija“ eksploatuoja devyniolika regiono katilinių, kuriose instaliuota 107 MW biokuro katilų galia.

Nuo 2010 m. biokuro naudojimas AB „Panevėžio energija“ eksploatuojamose katilinėse išaugo beveik 3 kartus. Vartotojams daugiau kaip 70 proc. patiektos šilumos yra pagaminama biokuru ir panaudojant atliekinę technologinę šilumą.

Įgyvendintos „Panevėžio energijos“ investicijos mažina šilumos kainą

AB „Panevėžio energija“ atliktos investicijos į biokuro plėtrą mažino šilumos gamybos sąnaudas, kartu mažėjo ir šilumos kaina vartotojams. Šilumos kaina, 2012 m. siekusi 6,85 ct už kWh be PVM, per šešerius metus sumažėjo 24 proc.

Visiems AB „Panevėžio energija“ šilumos vartotojams yra nustatoma vienoda šilumos kaina, kuriai įtakos turi atliktos investicijos į šilumos ūkį ar sumažintos šilumos gamybos sąnaudos bet kuriame vykdomos veiklos regione.

Projektiniai sprendimai mažina šilumos kainą, nes šiluma yra gaminama pigesniu biokuru nei gamtinės dujos. Nors šiemet biokuras pabrango apie 30 proc., tačiau augo ir gamtinių dujų kaina. Biokuras buvo ir liks pigiausias kuras šilumai gaminti, todėl AB „Panevėžio energija“ toliau plečia biokuro panaudojimą, rekonstruodama katilines savo regiono šilumos ūkiuose.

Be to, ES skiriama parama sumažina apie 50 proc. investicijoms būtinų lėšų, taip pat ir – šilumos kainą. Planuojama, kad esant dabartinei biokuro kainai, šilumos kaina turėtų mažėti apie 7 proc. ne tik panevėžiečiams, bet ir visiems AB „Panevėžio energija“ vartotojams Kėdainiuose, Kupiškyje, Pasvalyje, Rokiškyje, Zarasuose.

Užs. Nr.22262

Komentarai

  • O kodėl nemėginti, jei mūsų įstatymai idiotiški? Supirkti privalėtų tik tą šilumos energiją, kuri bent 5-10% pigesnė.

  • užsakytas straipsnis,todėl nėra kitos nuomonės.esat dideli ,galingi spauskit kainą žemyn ir neapasimokės tiems naujokams gaminti.

  • jei toks pelnas, savivaldybė nustatė ar laimino kosmines nerealias kainas šilumai.Kažkada prie šilumos tinklų buvo pastatyta kažkokia elektrinė, buvo žadama kad tai atpigins šilumą, bet gavos antrep -padidino atrodo iki antros brangiausios vietos

  • matyt, pagal idiotų rašytus idiotiškus įstatymus nuo mūsų saulės kolektorių sistemos PE ,už spaio mėn. būtų uždirbus 6 eurus. Sugalvojo apmokestinti visas bendrijas turinčias saulės kolektorių sistemas?!

  • gali priversti savivaldybei priklausančią įmonę pirkti iš privačios įmonės paslaugas, jei ji pati už tokią kainą gali tą šilumą pasigaminti. Juk čia ne TSSR, o laisva rinka. Pasistatė, tegul patys ieško ir pirkėjų

  • Miestas netenka pinigų, nes pelnas, kurį uždirbtų Panevėžio energija ir pervestų savivaldybei, nusėda privačių verslininkų įmonėje.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų