-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nuo kovo paskutinio savaitgalio sugrįš vasaros laikas – laikrodžio rodykles persuksime vieną valandą į priekį.Lietuvoje laikrodžiai persukami du kartus per metus: kovo mėnesį įvedamas vasaros laikas, o spalį – žiemos.
Jau seniai diskutuojama, kokį poveikį žmogui turi toks laiko keitimas. Ne tik vaikams, bet ir kai kuriems suaugusiesiems priprasti prie pasikeitusio dienos ritmo yra tikrų tikriausias iššūkis.
Šįkart panevėžiečių klausėme, ar juos veikia tokia laiko kaita? Ar pritartų, kad laikrodžio sukinėjimo būtų atsisakyta?
Rita OKSAITĖNors du kartus per metus laiko persukimas nėra dažnas ir labai didelio tiesioginio poveikio sveikatai neturi, tačiau įprasti ir prisitaikyti prie pasikeitusio miego režimo tenka net ir tuos du kartus.
Tikriausiai kiekvienas esame pajutę, jog naktį blogiau išsimiegojus ir prasčiau pailsėjus mažėja mūsų produktyvumas dieną, prastėja koncentracija, būname dirglesni, piktesni.
Kiek užtruksime prisitaikyti prie pasikeitusio laiko, priklauso nuo mūsų motyvacijos, ar esame pelėdos ar vyturiai, socialinio ritmo, amžiaus, lėtinių ligų.
Manęs pačios laiko persukimas beveik neveikia. Jauno žmogaus organizmas greičiau prisitaiko prie pokyčių. Be to, mano darbas yra pamaininis, tad vieną dieną reikia keltis anksčiau, o kitą galiu ilgiau pamiegoti.
Tačiau 2017 m. medicinos ir fiziologijos srityje dirbantys JAV mokslininkai, kurie buvo apdovanoti Nobelio premija, atskleidė, jog net kiekviena ląstelė gyvena paros ritmu. Ir nors laikrodžio rodykles pasukti paprasta ir neužtrunka, mūsų vidinį laikrodį – cirkadinį ritmą – kasdienius cikliškai vykstančius biologinius ir cheminius reiškinius, kurie veikia mūsų kūno ląsteles, organus, o kartu ir miego ritmą, hormonų ir fermentų išsiskyrimą, medžiagų apykaitą, termoreguliaciją – sureguliuoti gali užtrukti savaitę ar net kelias.
Pagal rekomendacijas žmogui palankesnis yra žiemos laikas, bet man didelio skirtumo nėra, svarbiausia, kad apskritai nebereikėtų laikrodžio sukioti.
Stasys PETRAUSKASLaikrodžio sukiojimą vertinu labai blogai, man toks sumanymas tikrai nepatinka.
Ypač blogai, kai laiką keičia pavasarį. Mes, autobusų vairuotojai, į darbą renkamės ryte pusę penkių. Pasukus laikrodį, pagal ankstesnį laiką turime ateiti į darbą jau pusę keturių.
Kad taip anksti atsikeltum, bandai eiti anksčiau miegoti, bet, jei ir atsiguli, tik prasivartai lovoj gerą valandą. Užmiegi tuo laiku, kaip jau anksčiau buvai įpratęs, o keltis privalai valanda anksčiau.
Taigi, persukus laiką, porą gerų savaičių jautiesi lyg nesavas.
Paskui jau pripranti, bet dvi savaites tikrai vargsti.
Režimas sutrinka ir rudenį į kitą pusę pasukus laikrodžio rodyklę. Tuomet naktis užgriūva gan anksti.
Prisimenu, ką išgyveno anūkai, kai pasukus laikrodį ir anksti sutemus tėvų nesulaukę išsigando, kad liko pamiršti ir turės nakvoti įstaigoje.
Žmona irgi, atsimenu, pasukus laikrodį atsiradusia sumaištimi būna nepatenkinta, nesyk yra sakiusi, kad nebesusigaudo laike.
Žodžiu, tas laikrodžio rodyklių sukiojimas blogai ir darbe, ir namuose.
Kad toks laiko pakeitimas nieko gero neduoda, pritaria ir kiti vairuotojai.
Esame svarstę, kam jis gali būti naudingas, vargu ar kam nors tai gali patikti.
Nebent kokie pasauliniai energetikos šulai iš to gauna naudos.
Žydrūnas VAIŠVILALaiko kaitaliojimo didelio poveikio kaip ir nejaučiu.
Gal tik pirmomis dienomis būna šiek tiek sudėtinga.
Manau, sukioti laikrodžio rodyklių nelabai reikėtų. Palikti vieną kurį laiką ir viskas.
Laikrodžio persukimas veikia ne tik žmones, bet ir gyvulius.
Įsivaizduokite: ūkininkas karvę melžia 4 valandą ryto, o persukus laikrodį ji bus melžiama visa valanda vėliau. Gyvuliui pereinamasis laikotarpis būna sunkesnis.
Iš tikrųjų niekas niekada neatliko tokios analizės, kaip į laiko kaitaliojimą reaguoja gyvuliai. Taigi, mano nuomonė subjektyvi.
Ūkininkai persukę rodykles gal dar kurį laiką prisilaiko senojo laiko, kad gyvuliams būtų lengviau. Bet gyvenimas taip sudėlioja rutiną, jog vis tiek reikia orientuotis pagal tikrąjį laiką. Aš pats augau kaime. Gyvuliams nebuvo didelės problemos dėl laiko. Per savaitę, kaip ir žmogus, gyvulys prisitaiko.
Jurga ŽIOGĖMane labai gerai veikia atgal pasuktas laikas, kai niūriais rudens rytais galiu pamiegoti ilgiau. Tačiau kai reikia pasukti laikrodį valandą į priekį ir keltis anksčiau, iš karto kyla mintys, jog tas sukiojimas – nieko gero.
Nors laikrodžio persukimo nauda argumentuojama ilgesne šviesesne diena ir elektros sutaupymu, psichikos sveikatai toks persukinėjimas nėra naudingas.
Ypač vasaros laiko įvedimas.
Pastebima, kad tiek suaugusieji, tiek vaikai dėl vasaros laiko įvedimo keldamiesi anksčiau jaučiasi mieguistesni dieną, skundžiasi menkesniu darbingumu, greitu nuovargiu, nervingumu, dirglumu, irzlumu ir panašiais sunkumais. O labiausiai tą jaučia psichikos sutrikimų varginami bei vyresnio amžiaus žmonės.
Nors pati adaptuojuosi gana lengvai, iššūkis valandą anksčiau pakelti sūnų. Kad būtų nors kiek paprasčiau, likus dar savaitei iki laikrodžio persukimo pratinamės keltis nors keletą minučių anksčiau, motyvuodami save jau girdėta skambia fraze, kurią pasakė žinomas politikas: „Karvė nesupranta, kad laikrodis persuktas“ (juokiasi).
