Naujo mokslinio tyrimo autoriai išanalizavo 33 tyrimų duomenis, kuriuose dalyvavo beveik 100 tūkstančių suaugusių žmonių iš skirtingų pasaulio šalių.
Rezultatai parodė, kad žmonės, kasdien žengiantys daugiau žingsnių, rečiau patiria depresijos simptomus, o jų bendroji sveikata geresnė nei mažai judančių žmonių.
Tačiau kiek žingsnių reikia nueiti, kad jaustumėtės geriau ir išvengtumėte depresijos?
Fizinė veikla – sveikatos garantas. Žmogaus kūnas nėra pritaikytas sėsliam gyvenimo būdui: mūsų tolimi protėviai nuolat judėjo, sekdami grobį ir įveikdami didelius atstumus, o greita reakcija bei bėgimas gelbėdavo nuo plėšrūnų.
Priešingai, sėslus gyvenimo būdas didina ankstyvos mirties riziką.
Tokią išvadą pateikė Europos kardiologų draugijos mokslininkų grupė.
Jie 20 metų stebėjo savanorių sveikatą ir nustatė, kad fizinis aktyvumas reikšmingai sumažina mirties tikimybę nuo įvairių priežasčių, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas bei 2 tipo diabetą. Be to, judėjimas padeda kontroliuoti svorį, gerina miego kokybę ir pakelia nuotaiką.
Svarbiausia, kad norint išlikti sveikam, nereikia lankytis sporto salėje ar tapti profesionaliu sportininku.
Pakanka daugiau vaikščioti.
Tačiau kyla klausimas – kiek žingsnių per dieną tam reikia?
Naujojo metaanalizės autoriai, paskelbti žurnale JAMA Network Open, išsiaiškino, kad kasdienė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, turi svarbų vaidmenį psichinei sveikatai palaikyti ir depresijai užkirsti.
Depresija – tai ne vien liūdesys ar bloga nuotaika, o liga, kurią būtina gydyti.
Analizuojant 33 mokslinių darbų duomenis, kuriuose dalyvavo 96 tūkstančiai 18–91 metų suaugusiųjų, buvo nustatyta, kad žmonės, kasdien nueinantys daugiau nei 5000 žingsnių, rečiau patiria depresijos simptomus.
Tyrimai buvo atliekami naudojant sisteminę apžvalgą ir metaanalizės metodiką.
Mokslininkai duomenis rinko iš tokių duomenų bazių kaip PubMed, PsycINFO, Scopus, SPORTDiscus ir Web of Science.
Tiriant žingsnių skaičių buvo naudojami išmanieji prietaisai, o depresijos simptomai fiksuojami apklausų pagalba.
Iš 33 analizuotų tyrimų 27 buvo skerspjūvio tipo, o 6 – kohortiniai arba ilgalaikiai.
Rezultatai parodė aiškią sąsają tarp kasdienių žingsnių skaičiaus ir depresijos simptomų intensyvumo.
Dalyviai, kasdien nueinantys daugiau nei 5000 žingsnių, rečiau kentėjo nuo depresijos nei tie, kurie nueidavo mažiau.
Ypač ryškus poveikis pastebėtas tiems, kurie stabiliai nueidavo 7000 žingsnių ir daugiau.
Tyrėjai išskyrė šias aktyvumo kategorijas:
Kiekvienas perėjimas į aukštesnį lygį darė teigiamą poveikį depresijos rizikai.
Pavyzdžiui, aktyvumo zona nuo 7500 žingsnių buvo susijusi su daugiau nei 40 proc. sumažėjusia depresijos rizika.
Reguliarios fizinės veiklos nauda susijusi su imuninių procesų reguliavimu, uždegimo mažinimu, smegenų ir nervų sistemos funkcijų gerinimu. Taip pat aktyvumas skatina neuromediatorių gamybą, o tai gerina nuotaiką ir sumažina stresą.
Mokslininkai pažymi, kad jų išvados nėra panacėja.
Depresijos priežastys sudėtingos, o mažas aktyvumas gali būti ir depresijos pasekmė.
Tačiau net ir nedidelis žingsnių padidėjimas gali duoti apčiuopiamą naudą.
Vaikščiojimo tikslai lengvai integruojami į kasdienybę.
Naudodami išmaniuosius prietaisus, galite stebėti progresą ir kelti tikslus.
Be to, svarbu derinti fizinį aktyvumą su miego, mitybos ir streso valdymo strategijomis.
Akivaizdu, kad net maži žingsniai link aktyvesnio gyvenimo gali reikšmingai pagerinti psichinę sveikatą.