Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo praktiška, nes niekas nenori atsidurti nepatogioje situacijoje, patirdamas skubų tualeto poreikį mieste ar kelionėje.
Tačiau ar kada nors susimąstėte, kaip tai gali paveikti jūsų sveikatą?
Tikriausiai ne, nes šis įprotis atrodo visiškai nekenksmingas.
Viena vertus, taip ir yra, tačiau mokslininkai įspėja, kad reguliarūs „profilaktiniai“ apsilankymai tualete gali turėti nepageidaujamų pasekmių jūsų šlapimo pūslei.
Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) duomenimis, vidutiniškai į tualetą šlapintis einama nuo 4 iki 8 kartų per dieną. Jaunesniems nei 60 metų žmonėms tai gali būti iki vieno karto naktį, o vyresniems nei 60 metų – iki dviejų kartų.
Šie rodikliai priklauso nuo individualios šlapimo pūslės talpos.
Vidutiniškai joje telpa nuo 300 iki 600 mililitrų skysčio.
Tačiau pernelyg dažnas šlapinimasis, ypač kai šlapimo pūslė dar nėra pilna, gali turėti įtakos jos lankstumui ir gebėjimui išsitempti.
Reguliarus „profilaktinis“ vaikščiojimas į tualetą, kai to tikrai nereikia, gali sukelti nemalonių šlapimo pūslės veikimo pokyčių.
Jei pradėsite šlapintis anksčiau, nei šlapimo pūslė bus pakankamai pilna, ji gali „išmokti“ signalizuoti, kad reikia tuštintis anksčiau.
Paprasčiau tariant, jos tūris gali smarkiai sumažėti.
Dėl to galite patirti hiperaktyvios šlapimo pūslės simptomų. Šiai būklei būdingas staigus ir stiprus noras šlapintis, kurio dažnai neįmanoma ignoruoti, nors papildomo skysčio kiekis iš tikrųjų nėra toks didelis.
Gera žinia ta, kad tai nėra negrįžtamas procesas. Jei jūsų šlapimo pūslė „nebemoka“ išsitempti, specialiais pratimais galite atkurti normalią jos funkciją.
Šlapimas yra ne tik būdas pašalinti iš organizmo atliekas, bet ir, pasak mokslininkų, svarbus organizmo sveikatos rodiklis.
Šlapimo tyrimas gali suteikti informacijos apie organizmo hidratacijos lygį, infekcijos buvimą, nėštumą ir net kai kuriuos vėžinius susirgimus.
Šlapinimosi dažnumas ir net šlapinimosi trukmė taip pat gali būti svarbūs sveikatos rodikliai.
2015 m. „Ig Nobel“ fizikos premija paskirta komandai, kuri sumodeliavo skirtingo dydžio gyvūnų šlapinimosi skysčių dinamiką.
Taip komanda atrado „šlapinimosi dėsnį“, kuris teigia, kad bet kokie gyvūnai, sveriantys daugiau nei 3 kg, įskaitant žmones, ištuština šlapimo pūslę per 21 sekundę.
Urologų teigimu, „21 sekundės taisyklė“ gali būti naudojama sveikatai ir įpročiams stebėti.
Norint tai padaryti, reikia nustatyti šlapinimosi laiką per kelis seansus. Jei pastebėsite, kad jūsų šlapinimosi laikas viršija 21 sekundę arba, atvirkščiai, sutrumpėja, tai gali būti sutrikimų požymis. Gali būti, kad per ilgai stabdote šlapinimąsi arba šlapinatės per dažnai.
Be to, jei pastebėjote, kad pradėjote per dažnai lankytis tualete arba jaučiate nemalonius pojūčius, tai taip pat yra priežastis kreiptis į gydytoją.
Beje, tai taikoma ne tik šlapinimuisi, bet ir tuštinimuisi.
Tačiau šiuo atveju kalbame būtent apie šlapimo pūslę.
Specialistas padės nustatyti, ar reikia papildomų tyrimų arba jos „treniravimo“.
Jei įtariate, kad jūsų šlapinimosi įpročiai tapo pernelyg intensyvūs, galite imtis šlapimo pūslės treniravimo.
Šis procesas apima laipsnišką intervalų tarp apsilankymų tualete didinimą.
Pirmiausia neikite į tualetą „šiaip sau“, palaukite, kol šlapimo pūslė bus pakankamai pripildyta.
Palaipsniui didinkite intervalus. Pradėkite nuo 15-30 minučių tarp apsilankymų ir kas savaitę šį laiką ilginkite.
Veskite šlapinimosi dienoraštį. Užsirašykite, kiek kartų per dieną einate į tualetą ir kaip dažnai jaučiate poreikį tai daryti, kad galėtumėte stebėti pokyčius.
Laikui bėgant jūsų šlapimo pūslė atgaus įprastą lankstumą ir gebėjimą išlaikyti daugiau skysčio.
Tačiau atminkite, kad kai kuriais atvejais šlapimo pūslės mankštinti nepatartina.
Pavyzdžiui nėščioms moterims dažnas vaikščiojimas į tualetą yra normalus reiškinys.
Šlapimo takų ligos ar kitos patologijos taip pat gali sukelti dažno šlapinimosi poreikį.
Vyresnio amžiaus žmonėms gali susilpnėti šlapimo pūslės raumenys, o tai taip pat turi įtakos šlapinimosi dažnumui. Jei įtariate, kad turite medicininių problemų, susijusių su šlapinimusi, prieš griebiantis fizinių pratimų, svarbu pasitarti su gydytoju.
Apibendrinant galima teigti, kad apsilankymas tualete prieš išeinant iš namų atrodo nekenksmingas įprotis, tačiau ilgainiui jis gali turėti neigiamos įtakos jūsų šlapimo pūslės sveikatai.
Jei neturite realaus poreikio šlapintis, stenkitės vengti „profilaktinių“ apsilankymų tualete.