Aplink miestą kyla padangų krūvos

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2020.02.04 14:41

Nors pavasarinis padangų keitimo sezonas dar neprasidėjo, praėjusį savaitgalį skirtingose vietose netoli Panevėžio išverstos net kelios tonos guminių senienų.

Įtariama, kad taip atliekomis galėjo atsikratyti individualia veikla besiverčiantys automobilių remonto meistrai. Tiek aplinkosaugininkai, tiek ir kitos institucijos pripažįsta, jog nustatyti kaltininką – tarsi rasti adatą šieno vežime. Už tokių neatsakingų „verslininkų“ palikimo sutvarkymą teks sumokėti visiems mokesčių mokėtojams.

Praėjusį penktadienį bei savaitgalį prie Molainių tvenkinio, taip pat Stetiškių miškelyje bei dar keliose nuošalesnėse vietose po nakties išdygo krūvos senų padangų. Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė teigė, kad tai ne vienkartinis šiukšlintojų „apsireiškimas“. Panevėžiui priklausančiose atokiose teritorijose yra net keli karštieji taškai, kur nuolat nelegaliai verčiamos senos padangos.

Įrengė kameras

Kovoti su nelegaliais sąvartynais – tas pats, kaip su vėjo malūnais. Vos sutvarkytoje vietoje netrunka vėl išaugti gamtai pavojingų atliekų kalnai.

„Pati penktadienį pervažiavau gatvelę, jungiančią Savitiškio ir K. Naruševičiaus gatves, šalia Molainių laukų. Dar prieš dvi savaites ši vieta buvo išvalyta, o dabar – vėl didžiulės krūvos padangų, suverstų net į upelį. Situacija išties baisi“, – pripažįsta R. Taučikienė.

Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai šioje teritorijoje buvo įrengę filmavimo kameras ir šiuo metu atliekamas tyrimas.

Specialistės teigimu, tikėtina, kad taip padangomis atsikrato individualia veikla besiverčiantys meistrai, užsiimantys ratų montavimu ar remontu. Teisės aktai numato, jog jie privalo priimti iš gyventojų senas padangas, jeigu šie perka naujas, bet ar surinktosios iš pirkėjų vėliau tinkamai utilizuojamos, nėra kontroliuojama. Už tokių pakelėse, miškuose ar prie konteinerių paliekamų padangų sutvarkymą tenka mokėti iš Savivaldybės biudžeto. Vien pernai Panevėžio savivaldybė iš miesto bendrojo naudojimo teritorijų surinko ir išvežė 95,36 tonos bešeimininkių padangų. 2018 m. utilizuota 115,64 tonos neleistinose vietose suverstų tokių atliekų, 2017 m. – 125,36 tonos.

„Tokia situacija tęsiasi gal jau dešimtmetį. Kol dirbantieji pagal individualią veiklą nebus griežčiau kontroliuojami, tol turėsime tai, ką turime“, – įsitikinusi R. Taučikienė.

Prieš dvi savaites link garažų vedantis keliukas buvo išvalytas, tačiau praėjusios savaitės pabaigoje pro jį tekantis upeliukas ir vėl užverstas padangomis bei automobilių detalėmis.

Rizika – pogrindiniai garažai

Panevėžio rajono savivaldybės ekologė Sigita Biveinienė taip pat patvirtino, jog jų specialistai nuolat sulaukiantys pranešimų apie dygstančius nelegalius sąvartynus.

„Išmestos senos padangos – nuolatinis reiškinys, tokie pranešimai jau net nebestebina“, – pripažįsta S. Biveinienė.

Ir ji neabejoja, kad tokie sąvartynai – individualia veikla užsiimančių automobilių priežiūros ir tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų darbas. Mat gyventojai kasmet nemokamai gali atiduoti po penkias padangas į stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikštelę. O įmonės ar servisai privalo turėti sutartis su atliekų tvarkytojais.

„Tikėtina, kad po visokių gamtosauginių incidentų, vengdami patikrinimų ir bijodami, kad bus nustatytas netinkamai laikomas didelis kiekis atliekų, vadinamieji greitos ir patogios paslaugos teikėjai suskubo padangomis atsikratyti“, – mano rajono ekologė.

Deja, nustatyti tokius pažeidėjus itin sunku. Kad būtų įrodyta jų kaltė, reikia užfiksuoti patį faktą bei identifikuoti asmenis. Nustačius pažeidėją, jam tektų susimokėti baudą, atlyginti žalą gamtai ir tinkamai sutvarkyti savo išpiltas atliekas. Tačiau dažniausiai bešeimininkėmis atliekomis tenka pasirūpinti pačiai Savivaldybei.

„Šitiek metų kalbame apie klimato kaitą ir aplinkosaugą, bet sąmoningumo dar reikia mokytis. Savo kampus išsiblizginam, bet viską suverčiam kaimynui. Jeigu tam pačiam šiukšlintojui kažkas surinktų jo atliekas ir suverstų atgal į jo kiemą, klykimas būtų girdimas visoje Lietuvoje. Reikalaudami savo teisių, nepamirškime, kad visi mes turime ir pareigą saugoti gamtą ar bent jau nešiukšlinti“, – pabrėžė S. Biveinienė.

Trūksta pajėgų

Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ieva Jakupkaitė taip pat pritarė, kad nustatyti gamtos teršėjus sudėtinga, o ir gaudytojų pajėgos tam per menkos. Po įvykių Klaipėdoje, kai buvo nustatyta didelė Kuršių marių tarša iš įmonės, žmonės gana aktyviai pradėjo pranešinėti apie įvairius pažeidimus.

„Dabar per dieną gauname vidutiniškai penkiolika pranešimų apie galimą taršą ar aplinkos apsaugos pažeidimus. Privalome reaguoti ir į anoniminius skundus, kurie dažnai būna be įrodymų. O aplinkosaugininkų dirba tik šeši visame Panevėžio mieste ir rajone. Stengiamės kuo greičiau reaguoti, bet aplinkosaugininkai irgi žmonės, negalime dirbti paromis“, – teigė I. Jakupkaitė.

Pagal Viešojo administravimo įstatymą aplinkosaugininkai privalo pranešimą ištirti per dvidešimt dienų. Pasak I. Jakupkaitės, pirmiausia pajėgos metamos ten, kur reaguoti reikia skubiai. Išmestos senos padangos, anot viršininkės, nėra skubus atvejis.

„Registruojame visus pranešimus, bet niekas nesidaro greitai, čia ir dabar. Išverstos padangos – ne tas atvejis, kai reikėtų nedelsiant reaguoti“, – sakė aplinkosaugininkė.

Jos tvirtinimu, kai nėra įrodymų ir liudininkų, nustatyti teršėją sudėtinga. Tokiu atveju sutvarkyti atliekas įpareigojamas sklypo savininkas.

„Aplinkosaugininkai nėra nei policija, nei teismas. Praktikoje labai retai kada teršėjas nustatomas, tokiu atveju atsakomybė tenka sklypo savininkui. Jeigu tai valstybinė žemė – bešeimininkėmis atliekomis turi pasirūpinti Savivaldybė“, – sakė I. Jakupkaitė.

Vengia mokėti

Praėjusių metų pabaigoje, po gaisro Alytuje, kai užsidegė padangų perdirbimo įmonė, kuriam laikui buvo sutrikęs padangų surinkimas iš gyventojų. Dabar, anot Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Gintauto Ulio, atliekų surinkimo sistema veikia be jokių sutrikimų. Į didžiųjų atliekų aikšteles visi fiziniai asmenys per metus nemokamai gali atvežti po penkias senas padangas. Atvežusiems daugiau tenka mokėti. Iš įmonių padangos į aikšteles nepriimamos – verslininkai privalo būti sudarę sutartis su atliekų tvarkytojais.

„Įmonės turi prievolę tinkamai tvarkyti atliekas, tad paprastai žino, kaip tą padaryti. Jeigu tuo yra piktnaudžiaujama, kaip tikėtina ir šiuo atveju, tai jau nusikaltimas“, – sakė G. Ulys.

Atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės „Ekobazė“ Panevėžio padalinio vadovas Andrius Kriukas teigė, kad šiemet šiek tiek brango senų padangų surinkimas ir tvarkymas, tačiau paslaugos kaina nėra tokia, kad negalėtų susimokėti net ir individualia veikla besiverčiantys asmenys. Dėl senų padangų utilizavimo į juos kreipiasi ne tik įmonės, bet ir ūkininkai, pavieniai asmenys.

„Tokių padangų, kokios išverstos prie Molainių tvenkinio, tinkamas pridavimas kainuoja vidutiniškai 60 eurų už toną ir dar PVM. Mano akimis, ten galėtų būti išversta maždaug trys tonos padangų, vadinasi, jų tinkamas sutvarkymas kainuotų apie 200 eurų. Tai ne ta suma, dėl kurios vertėtų rizikuoti taip piktybiškai elgtis“, – teigė A. Kriukas.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #atliekos
• #Gamta
• #padangos
• #Panevėžys