Apie meilę ir melancholiją

Apie meilę ir melancholiją

„Jau ruduo“, – atsidūsta Aušrytė, žiūrėdama į praskrendantį voratinklį.

Ir aš žinau, kad nuo šio vakaro ji vis dažniau dūsaus dėl praėjusios vasaros. O man pasidarys jos gaila ir net pikta, kad negaliu sustabdyti artėjančio rudens. Ją mokykloje vadindavo poete. Dėl jos melancholijos, o gal dėl svajingai liūdnų akių, bet veikiausiai dėl to, kad galėjo ištisas valandas žiūrėti į debesis ar išskrendančius paukščius rudenį. Myliu tą jos melancholiją, paverčiančią Aušrytę vėl mokinuke, kurią tada ir įsimylėjau.

Kuo greičiau gyvenimas eina į pabaigą, tuo lengviau kalbėti apie meilę.

Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 21 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų