Seniausi kroatų epigrafiniai paminklai ir tūkstančiai nepaprastai vertingų knygų ir dokumentų puslapių, parašytų glagolica, liudija apie kroatų kultūros ilgaamžiškumą ir nuolatinę raidą. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Apie Kroatiją – senąja glagolica

Kroatija daugumai pažįstama dėl savo nuostabaus grožio gamtos, įspūdingų turistinių maršrutų. Tačiau ši nedidelė šalis turtinga ne tik dabartimi – ji turi labai gilias istorines šaknis. Viena svarbiausių kroatų kultūros dalių – raštas.

Kroatijos Respublikos ambasadorius J. E. p. Krešimiras Kedmenecas įvairiomis formomis Panevėžyje jau ne kartą pristatė savo šalies kultūrą, pabrėždamas mažų valstybių, turinčių turtingą praeitį, istorijos ir kultūros saugojimo ir puoselėjimo svarbą.

Parodą, skirtą kroatų glagolicai ‒ seniausiai žinomai slavų abėcėlei, kurią IX a. sukūrė Bizantijos vienuolis šventasis Kirilas iš Tesalonikų, Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje dabar gali apžiūrėti ir panevėžiečiai.

Paroda pristato rašto atsiradimo teorijas, plėtrą, epigrafinius paminklus, vertingiausias knygas ir atgimimą pastaraisiais dešimtmečiais.

Kroatijos Respublikos ambasadorius J. E. p. Krešimiras Kedmenecas įvairiomis formomis Panevėžyje jau ne kartą pristatė savo šalies kultūrą, pabrėždamas mažų valstybių su turtinga praeitimi, istorijos ir kultūros saugojimo ir puoselėjimo svarbą.

Kroatų glagolica dar vadinama kampuotąja ‒ tai seniausias kroatų tautos raštas, tapatybės ir kultūros sergėtojas. Seniausi kroatų epigrafiniai paminklai ir tūkstančiai nepaprastai vertingų knygų ir dokumentų puslapių, parašytų glagolica, liudija apie kroatų kultūros ilgaamžiškumą ir nuolatinę raidą.

„Saugodami savo tapatybę, rašėme glagolica. Ji išsaugojo mūsų kalbą ir dainas, mūsų papročius ir tikėjimą. Ji mus jungė, kai kiti mėgino išskirti ir saugojo mus nuo užmaršties. Saugodami glagolicą, rašėme apie savo tapatybę. Mažas raštas iš didelės Europos pietryčių išsaugotas kroatų tautos dėka. Jie įkvėpė jam naują gyvybę, suteikė unikalią formą. Tuo raštu rašė istoriją, rašė apie save. Ir dabar tai daro unikaliu būdu, naujomis komunikacijos ir medijų formomis: mene, kultūroje, pramonėje, vadyboje, sporte, turizme, švietime. Todėl šiandien, kai kalbame apie glagolicą, kalbame apie save“, – rašo parodos autorius Sandis Antonacas, Nacionalinės ir universitetinės bibliotekos Zagrebe, kurioje saugomi išlikę glagolicos rankraščiai, rinkodaros specialistas, komunikacijos skyriaus vadovas.

Šie rankraščiai – reikšmingi glagolicos rašto, vartoto nuo XI–XII a. iki XX a., liudininkai, patvirtinantys šios kalbos paplitimą, svarbą bei naudojimą atskirų vietovių kasdieniniame bendruomenės gyvenime.

Unikalią parodą Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos Atrijaus terasoje galima apžiūrėti iki lapkričio 11 dienos.