-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dar prieš porą metų minios panevėžiečių tądien su žalumynų šakelėmis skubėjo į bažnyčias prisiminti Jėzaus įžengimo į Jeruzalę. Pernai šią amžius skaičiuojančią tradiciją pristabdė pandemija: Verbų sekmadienį pasitikome uždarytomis bažnyčiomis. Šiemet, jei drastiškai nepablogės situacija, Panevėžio krašte pamaldos vyks su tikinčiaisiais, bet kitokios, nei anksčiau.
Panevėžio arkivyskupijos generalvikaro Eugenijaus Styros teigimu, situacija vertinama pagal 14 dienų koronaviruso atvejų skaičių. Vyskupų konferencija yra nutarusi, kad pamaldos su tikinčiaisiais pristabdomos ten, kur susirgimų yra daugiau nei 500, tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Taip jau nutiko Vilniaus krašte. Panevėžyje šis rodiklis kol kas mažesnis. Statistikos departamento penktadienio duomenimis, mieste buvo 328 koronaviruso atvejai šimtui tūkstančių gyventojų, rajone – 262.
Pasak generalvikaro, jei situacija dėl COVID-19 prastės, ir Panevėžyje bus imamasi atitinkamų priemonių. E. Styra viliasi, kad tikintieji šventes sutiks supratingai – kaip ir per praėjusį karantiną, kai nei Verbų sekmadienį, nei per šv. Velykas, nei Motinos dieną į bažnyčias nebuvo įleidžiami.
„Nėra buvę problemų, kilę nepasitenkinimo dėl to, kad negalima laisvai ateiti į bažnyčią“, – žmonių sąmoningumu įsitikino dvasininkas.
Kunigas Kęstutis Palepšys patvirtino, jog Panevėžio Kristaus Karalius katedroje planuojamos Verbų sekmadienio pamaldos. Bet ar įvyks, užtikrinti kol kas niekas negali.
Katedros administratoriaus žiniomis, artimiausiu metu vyks Vyskupų konferencijos posėdis, kuris gali daug ką nulemti. O kol kas parapija vadovaujasi galiojančia tvarka, leidžiančia rengti šventines apeigas.
„Darysime daugiau šv. Mišių ir reguliuosime srautus“, – Verbų sekmadienio, Didžiosios savaitės ir Velykų planais dalijosi dvasininkas.
Pasak kunigo K. Palepšio, pačioje katedroje pagal reikalavimus telpa nedaug žmonių, tad per šventes susirinkus didesniam tikinčiųjų būriui jiems bus siūloma likti šventoriuje ir šv. Mišių klausytis per garsiakalbį.
Tradicinės procesijos nebus, kaip ir dalies kitų įprastų apeigų. Tačiau katedroje ir šventoriuje šventins žmonių atsineštas verbas, dalys Komuniją.
Šią savaitę tikintieji buvo skatinami ir atlikti išpažintį. Kad nesusidarytų spūsčių, tam skirtas laikas nuo 17 valandos.
K. Palepšio teigimu, nepaisant aplinkybių, nuotaikos artėjant didžiajai pavasario šventei tvyro viltingos.
„Žmonės labai išsiilgę gyvo dalyvavimo pamaldose, tačiau suvokia situaciją. Gal kai kuriems ribojimams nepritaria, bet bando suprasti: toks laikas, ir sveikata yra svarbiausia“, – sako dvasininkas.
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažosios bazilikos rektorius dr. Gediminas Jankūnas pažadėjo, jog pamaldos per šventes vyks. Suprantama, laikantis visų reikalavimų. Krekenavoje, kol bazilika remontuojama, jos rengiamos laikinuose maldos namuose, Upytėje – bažnyčioje. Verbų sekmadienį bus šventinamos verbos, tik procesija nevyks.
Pasak klebono, Krekenavoje netilpusieji į maldos namus šv. Mišių galės klausytis lauke ar sėdėdami automobiliuose. Kiti turės galimybę pamaldose dalyvauti nuotoliniu būdu.
Net ir po šv. Mišių atvažiavę tikintieji, kaip ir pernai, ras pašventintų verbų, kurias galės pasiimti. Per praėjusias šventes jų buvo išdalyta 300, tad šiemet taip pat pasirūpinta priruošti.
Klebono apgailestavimu, Didįjį šeštadienį apeigų su tikinčiaisiais nebus, nes tam reikia daugiau patarnautojų ir tinkamai pasiruošti. Tačiau mažame rate pašventins velykines žvakes ir vandenį. Vėliau indas su vandeniu bus pastatytas lauke, kad norintys galėtų jo įsipilti ir parsinešti į namus.
Pasak dr. G. Jankūno, jeigu viskas klostysis gerai, Velykų rytą tikintieji Krekenavoje net bus įleisti į remontuojamos bažnyčios vidų, kur gali susirinkti 60 žmonių.
„Velykų ryto mišios bus jau bazilikos viduje, bet ten neliksime – po Velykų grįšime į laikinus maldos namus ir lauksime, kol bus baigti visi remonto darbai“, – primena klebonas.
Dr. G. Jankūno pastebėjimu, žmonių nuotaikos dabar slogios – daugelį kamuoja nerimastis ir pyktis. Net ir teigiami pokyčiai valdant pandemiją, prasidėjusi vakcinacija neišsklaido nuovargio.
„Šiuo laikotarpiu išsigrynina žmonių poreikiai. Kam tikrai reikia, kas supranta religinio gyvenimo reikšmę bei naudą, randa būdų ir melstis, ir sakramentus priimti, ir palaikyti tikėjimą“, – mano dvasinininkas.
Šią savaitę Kreknavoje į laikinus maldos namus susirinko 20 tikinčiųjų, šv. Mišias nuotoliniu būdu stebėjo dar apie 70 žmonių, o Šv. Rašto studijas pusantros valandos liko stebėti 60.
„Tokių skaičių ne karantino metu neturėjau“, – patikina klebonas.
Jo manymu, žmonės taip vienijasi ieškodami atgaivos nuo bauginančios kasdienybės ir vilties.
„O kur yra vilties šaltinis, kur atgaiva, kokia šių išmėginimų, suvaržymų ir šito kryžiaus prasmė ir reikšmė? Krikščionybėje mes turime atsakymą“, – sako dr. G. Jankūnas.
