Ant prekystalio – sausros derlius

Ant prekystalio – sausros derlius

 

Liepos pabaiga – metas, kai centrinis Panevėžio turgus pakvipdavo daržų, laukų, miškų gėrybėmis. Vos įžengus į jį maloniai svaigindavo aviečių, grybų, krapų, svogūnų, šviežių bulvių kvapas. Deja, apie visa tai tenka kalbėti būtuoju laiku.

Šiųmetis vasaros turgus, daugelio nuostabai ir liūdesiui, nekvepia. „Kur ten užsiuos. Kvapas randasi iš sodrumo, kai augalas prisikaupęs drėgmės. Šiemet galima sakyti, kad skiname džiovintus vaisius, renkame tokias pat uogas“, – liūdnai konstatavo Genovaitė Krikščiūnienė. Ji – panevėžietė, savo tėviškėje prie Vabalninko 2,5 hektaro plote auginanti daržoves. Vakar jomis Genovaitė prekiavo centriniame Panevėžio turguje.

Tarp G. Krikščiūnienės pardavinėjamų gėrybių – cukinijos, aguročiai, patisonai, pirmas šiemet jos laukuose išaugęs moliūgas, česnakai, agurkai, pomidorai, svogūnai ir dar juodieji serbentai.

„Šiemet mes, vabalninkiečiai, jaučiamės ypač nuskriausti, nes lietaus neturėjome nuo pat gegužės. Aplink palynoja, girdime, kad ir liūtys kažkur eina, o pro mus juodi lietaus debesys tik praslenka“, – pasiguodė daržovių augintoja. Ji rodė parduodamų svogūnų galvutes, kurios ne ką didesnės už pavasario sodinukus. Moteris aiškino, kad tie maži svogūnai sukišti į žemę dar balandžio mėnesį, tad užaugo bent tokie. Sodintieji gegužę – dar prastesni, jų parduoti sakė nesiryžtanti.

Ūkininkaujanti pašnekovė pasakojo auginanti net septynias agurkų veisles. Dviejų rūšių agurkai, kad ir laistyti, užaugo kartūs, tų neparduosi, kiti – neblogi. Agurkų kilogramas kainuoja kaip ir svogūnų – vieną eurą. Pomidorų, kurių priežiūra reikalauja itin daug darbo, kilogramo kaina 1,5 –1,6 euro. Česnakai šiemet augo geriau nei svogūnai. Ant prekystalio guli ir cukinijos. Jos nedidukės, bet, pasak D. Krikščiūnienės, kaip tik tokių pirkėjai dažniausiai ir ieško.

Grybų nė kvapo

Vitalija Joana prisistačiusi moteris vakar pardavinėjo mėlynes. Paaiškino, kad rinktos jos Žaliojoje girioje. Pardavėja sakė, kad ankstesniais metais mėlynių litrą galėjai pririnkti kone vienu pritūpimu, šiemet šių uogų reikia ieškoti kaip grybų.

„Nueinu turbūt dešimtis kilometrų, kol nors kiek aptinku. Vakar keturis litrus mėlynių rinkau net penkias valandas. O ir uogos šiemet tokios mažytės, tad kiek daug jų turi pririnkti, kiek darbo įdėti, kol prisipildo litras“, – uogavimo vargus vardijo Vitalija Joana. Ji pridūrė, kad šiemet, po šalto ir lietingo pavasario, visokie bjaurybės mašalai vos įžengus į mišką užpuola ir nuo jų tenka gintis. Moteris patikino, kad uogavimas – joks džiaugsmas, vien vargas, kad prisidurtum prie pensijos. Paklausta, gal beuogaudama yra užtikus kokį grybą, mėlynių rinkėja sakė: „Tai jau tikrai ne. Miškas kaip iššluotas, grybų net kvapo nėra.“

Galerija

Kad tikrai miškuose tuščia, patikino ir kita turgaus prekeivė Jolita Meištienė. Ji vakar prekiavo Raguvos miškuose pririnktomis avietėmis. Moteris teigė, kad avietės – tos uogos, kurias rinkti bene lengviausia iš visų kitų, bet paaiškino, kad Raguvos miškai – tai ne graži Žalioji. Link jos žinomų avietynų tenka brautis per brūzgynus, atlaikyti mašalų atakas.

„Bet galiu pasakyti, kad aviečiauti man sekasi. Per valandą prirenku tris litrus šių uogų, o už litrą jų prašau šešių eurų“, – pasidžiaugė J. Meištienė. Ji pasakojo vieną dieną važiuojanti aviečiauti, kitą – mėlyniauti. Moteris teigė, kad šie metai – pirmi jos gyvenime, kai uogaudama nesutinka nė vieno kito uogautojo, o anksčiau jų miškuose būdavo apsčiai.

„Svarstau taip: vyresni už mane žmonės nebeuogauja, nes nebeturi sveikatos, mano metų – gerai apsvarsto, ar verta taip vargti. Taip sakau, nes mano bendradarbės, išgirdusios, kad važiuoju miškan uogų, neretai pasukioja pirštą sau prie smilkinio. O savo vaikų nei su lazda, nei su saldainiais „neprimonyčiau“ miškan. Jiems atrodo, kad ten tik ir knibžda erkės, gyvatės, dar visokie gyviai, jie bijo miško“, – patirtimi dalijosi J. Meištienė.

Tokių prastų obuolių nėra buvę

Česlovas Grigaliūnas turgun atgabeno Rožyne priaugintų gėrybių. Jis pasakojo, kad nors ir šaltas šiųmetis pavasaris buvo, bet žadėjo gerą derlių – pasodintos ar pasėtos daržovės šoko augti. Deja, rekordinė, anot meteorologų, kaitra derlių baigia išnaikinti. Daržovės dar tebeaugdamos ėmė glebti, vysti, džiūti.

„Svogūnai anksčiau užaugdavo mažne kaip bulvės, o šiemet ne ką didesni už riešutus. Bulvių, galima sakyti, nėra: ištrauki kerą, o ten tik gumbeliai“, – apie nederlių kalbėjo Č. Grigaliūnas. Tačiau agurkai, kuriuos jis gausiai laisto kas antrą dieną, anot vyriškio, užaugo neblogi. Už agurkų, kaip ir prastai užaugusių svogūnų, kilogramą jis prašo vieno euro. Tiek pat kainuoja ir šparaginių pupelių kilogramas.

Iš Miežiškių atvykęs Jonas pardavinėjo obuolius. „Tokių prastų kaip šiemet dar niekad nėra buvę. Vysta, pūva, džiūsta dar augdami ant obelies. Krenta neužaugę, bet skonį šiokį tokį turi, tai ir paduodu juos“, – sakė vyriškis. Jo parduodamų vasarinių obuolių kilogramas kainuoja 0,40 euro.

Janina Slunskienė prekiavo agrastais. Vienas kilogramas – vienas euras. Agrastai – raudoni, gražūs. „Žinokit, agrastai užaugo tik ant krūmo viršaus. Krūmas atrodo jų pilnas, o pakeli šakelę – nėra uogų. Nežinau, kodėl taip“, – svarstė moteris.

Nenormaliai dideli svogūnai

Ponios Stanislavos vakar pardavinėti svogūnai – kitokie nei visų: dideli, tarsi nepaliesti šiųmetės sausros. „Manieji svogūnai ankstesniais metais užaugdavo nenormaliai dideli. Šiemet, sakyčiau, jie normalūs, tokie, kokie ir turi būti“, – tikino Stanislava. Ji teigė dirbanti kiek keistoką netoli Pumpėnų esantį sklypą, kurio apatinis sluoksnis – šlynas, o paviršius – juodžemis. Negana to, šalia teka Svalios upelis, tad drėgmės pakanka. Būtent tokią žemę ypač pamėgę svogūnai šeimininkę džiugina didelėmis galvomis.

Už morkų ryšelį turgaus prekeiviai vakar prašė nuo pusės iki euro, už kilogramą bulvių, priklausomai nuo jų dydžio, teko mokėti nuo 40 centų iki euro.

Tačiau toks skurdokas tik mūsų miškų ir daržų derlius. Ten, kur pardavinėjama įvežtinė produkcija, visos gėrybės didesnės, sodresnės, išvaizdžios. Kaip artimesniems ar tolimesniems užsienio kaimynams pavyksta uogas, vaisius ar daržoves užauginti būtent tokias, galima tik pasvarstyti.

„Didieji ir kitų šalių, ir Lietuvos ūkiai yra įsirengę drėkinimo sistemas, taiko specialias technologijas“, –atsakymą, kodėl skiriasi turgaus daržovių išvaizda, rado centriniam Panevėžio turgui vadovaujanti Asta Pečekajūtė. Ji teigė, kad žmonėms valia nuspręsti, kurias gėrybes labiau norisi pirkti.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų