Ant prekystalio – mokyklos

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2017.06.09 07:50

Tarp savivaldybių parduodamo nekilnojamojo turto kartu su tvartais, griūvančiais avariniais pastatais atsidūrė ir nykios demografinės padėties liudininkės – uždarytos mokyklos.

Nors jų pasiūla Panevėžio mieste ir rajone nemenka, visgi, nepaisant bandymų jas parduoti už mažiau nei rinkos kaina, buvusios švietimo įstaigos toli gražu nėra paklausi prekė.

Panevėžio savivaldybės parduodamo turto sąraše – dviejų mokyklų pastatai. Tiesa, vienai jų, prieš ketvertą metų uždarytai „Verdenei“, aukcioną dar tik rengiamasi skelbti. Vis dėlto ji vienintelė turi potencialų pirkėją.

Buvusios mokyklos vaiduokliu virtusį pastatą, nuniokotą laiko ir vandalų, nusižiūrėjo viešoji įstaiga Aukštaitijos krepšinio mokykla (AKM).

Jos vadovas Žydrūnas Kuodis pripažįsta, kad esama planų pastatą privatizuoti, o rekonstravus įrengti maždaug 20-ies vietų viešbutį į Panevėžį atvykstantiems sportininkams, keturias krepšinio aikšteles, maitinimo įstaigą. Į būsimąjį krepšinio centrą, pasak Ž. Kuodžio, numatoma investuoti apie 3,5 mln. Eur. Dalį šių lėšų viešoji įstaiga tikisi gauti iš Europos Sąjungos paramos fondų.

Potencialius investuotojus masina greta esantys sporto ir poilsio objektai – Panevėžio arena, Kultūros ir poilsio parkas.

Vaizdingoje vietoje esančios uždarytos Kurganavos mokyklos potencialius pirkėjus atbaido pašonėje veikiantis karinis objektas. T. Šiaudinio nuotr.

„Verdenės“ rekonstrukcijos planą AKM jau pateikusi Panevėžio savivaldybei.

„Mes rimtai nusiteikę „Verdenės“ pastatą perimti į savo rankas. Šiuo metu esame biurokratiniame etape – tiriame teisinę aplinką. Tokių pavyzdžių matėme ir JAV, ir Vilniuje“, – teigia AKM vadovas.

Pasak Ž. Kuodžio, patalpos reikalingos krepšinio stovykloms rengti ištisus metus.

„Turime per tūkstantį auklėtinių ir ne visada telpame į nuomojamas sales, atėjo laikas turėti savo namus. Būtų patogiau vienoje vietoje sutelkti trenerius, inventorių“, – mano direktorius.

Dabar AKM Panevėžyje nuomoja devynias mokyklų sporto sales.

Vilios sklypu

„Verdenei“ aukcioną Savivaldybė žada skelbti sulaukusi Turto banko pritarimo dėl pardavimo ir 1,7 ha sklypo prie jos. Kol kas pastatą pavesta prižiūrėti greta esančios M. Karkos progimnazijai. Buvusios mokyklos priežiūra per metus kainuoja apie 22 tūkst. Eur – tiek reikia sargų atlyginimams. Pastato šildymas seniai išjungtas.

Mikrorajono pūliniu virtusiai uždarytai mokyklai Savivaldybė prieš kurį laiką turėjo parengusi kitą scenarijų. Ją nugriovus planuota šioje vietoje statyti socialinį daugiabutį. Projektas subliūško jam kategoriškai pasipriešinus Parko ir aplinkinių gatvių gyventojams, nepanorusiems socialiai remtinųjų kaimynystės.

Naujo šeimininko laukianti buvusi mokykla, apsupta daugiabučių namų, dabar atrodo tarsi negyvenamo miesto vaiduoklis: išdaužyti ne tik pirmo, bet ir antro aukšto langai, grafičiais išterliotos sienos, surūdiję lietaus latakai, nubyrėjęs ar nudaužytas sienų tinkas, gėlynuose suvešėję menkaverčiai krūmokšniai.

Kiek už tokią griuveną būtų prašoma aukcione, pasak miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos, turės apskaičiuoti Savivaldybės samdyti nepriklausomi nekilnojamojo turto vertintojai.

Pilėnai laukia investuotojo

Kitą Panevėžio vaiduoklį – Alanto g. esantį nebaigtą statyti pastatą, kadaise turėjusį tapti prestižine, išskirtinai modernia mokykla, Savivaldybė bergždžiai bandė parduoti jau trijuose aukcionuose.

Už taip ir neužbaigtą per 7000 kv. m Pilėnų mokyklą su jai priklausančiu 3 ha sklypu pastarąjį kartą prašyta milijono eurų. Nuo balandžio viduryje vykusio pirmojo aukciono pastatas atpigo 240 tūkst. Eur. Nesulaukus pirkėjo, po kiekvieno aukciono Savivaldybė turi teisę kainą sumažinti ne daugiau nei 10 proc.

Nors parduodamas objektas yra komerciškai patrauklioje vietoje – prie Alanto gatvės, skiriančios Pilėnų daugiabučių ir individualių namų kvartalus, T. Juknos nestebina, kad kol kas nėra ne tik jį perkančiųjų, bet ir juo besidominčiųjų.

„Kai kaina nukris iki 600 tūkst. eurų, gal ir susidomės nekilnojamojo turto plėtotojai“, – mano pavaduotojas.

Anot jo, parduodamas objektas galėtų būti patrauklus vien dėl nemažo sklypo geroje miesto vietoje. Tačiau didžiulis nebaigtas statyti pastatas, įvertintas daugiau nei 500 tūkst. Eur, vargu ar galėtų sudominti investuotojus.

„Nustatant kainą pastatas įvertintas kaip galimybė jame įrengti komercines patalpas, bet verslininkai veikiausiai jį mato kaip tetinkamą statybinei medžiagai. Panevėžyje nebėra poreikio tokioms didelėms biuro patalpoms. Pagrindinė prekė pardavinėjant tą objektą tėra jam priklausantis sklypas“, – įsitikinęs T. Jukna.

Nebaigtą pastatą šioje besiplečiančioje miesto dalyje prieš keletą metų buvo nusižiūrėjusi Teisingumo ministerija. Jį baigus ketinta po vienu stogu sukelti visus Panevėžio teismus, tačiau planai subliūško Finansų ministerijai neskyrus finansavimo. Taip ir nebaigta Pilėnų mokykla dabar miestui per metus atsieina 35 tūkst. Eur – tiek Savivaldybė sumoka jį saugančiai apsaugos tarnybai.

Mokykla pigiau už namą

Į Panevėžio rajono savivaldybės parduodamo turto sąrašą greta pirkėjų laukiančių, vos 2–4 tūkst. Eur tekainuojančių apleistų nebegyvenamųjų namų, tik 520 Eur įvertinto tvarto bei parduotuvės Smilgiuose, už kurią prašoma 3700 Eur, įrašytos irgi dvi uždarytos – Kurganavos ir Ėriškių – mokyklos.

Nors abi vaizdingose vietose, o kainuoja mažiau nei namas kaime, neatsiranda ne tik perkančiųjų, bet ir besidominčiųjų.

Nuo Panevėžio apie šešis kilometrus nutolusiai Kurganavos mokyklai pirkėjo ieškanti Savivaldybė skelbė jau septynis aukcionus. Buvusios mokyklos 470 kv. m pastatas su ūkiniais pastatais ir 3,1 ha sklypu siūlomas už 33,2 tūkst. Eur. Nuo pirmojo aukciono mokyklos kaina jau nukrito beveik 10 tūkst. Eur.

Kol atsiras naujas šeimininkas, valdas pavesta prižiūrėti Miežiškių pagrindinei mokyklai. Pasak jos direktoriaus Rimanto Gailiūno, tam išlaikoma pusę etato sargo pareigybė. Darbuotojas atrakinti pardavinėjamos mokyklos durų ja susidomėjusiems važiavo vos kartą.

Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius svarsto, kad pirkėjai dėl tokių valdų varžytųsi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos priemiesčiuose, bet Panevėžio rajone nekilnojamojo turto vertės nepadidina net vaizdinga vieta – miškas mokyklos pašonėje ir netoliese tekanti upė.

„Už tokį pastatą su 3 ha sklypu prašomi 33 tūkst. Eur nėra per didelė kaina. Nevėžio kaime namas kainuoja 40 tūkst. Eur, Miežiškiuose už pusę namelio prašoma 14 tūkst. Eur. O ta mokykla kaip užkeikta – niekas nejuda“, – stebisi A. Jacevičius.

Seniūnas svarsto, kad vienas po kito skelbiami aukcionai kol kas bevaisiai, nes šeimai tokios valdos per didelės, o verslininkai veikiausiai apskaičiuoja, kad investicijos į rekonstrukciją atsipirktų labai negreitai.

„Ta vieta būtų tinkama senelių globos namams“, – mano A. Jacevičius.

Atbaido kapinės

Socialinės globos įstaigą kitoje pardavinėjamoje mokykloje Ėriškiuose matytų ir Upytės seniūno pavaduotoja Laima Šaknienė. Visgi ir šios mokyklos parduoti nepavyko jau devyniuose aukcionuose.

Už beveik 800 kv. m pastatą su 0,7 ha sklypu Ėriškių gyvenvietės centre, vaizdingoje vietoje ant tvenkinio kranto Panevėžio rajono savivaldybė nori gauti 64,8 tūkst. Eur. Pasak L. Šaknienės, iki šiol niekas nė neprašė jos aprodyti.

Abi Panevėžio rajono mokyklos parduodamos su visuomeninės paskirties žemės sklypais. Savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis sako nematantis kliūčių pastatus naudoti pagal esamą paskirtį visuomeninei veiklai. Jo nuomone, potencialius pirkėjus atbaido kiti dalykai.

Kurganavos mokyklos pardavimą apsunkina pašonėje, miške, esantis karinis objektas – šaudykla. Ėriškiuose buvusi mokykla nepatraukli dėl ganėtinai nemažo atstumo iki miesto ir moralinio aspekto – teritoriją iš abiejų pusių supa kapinės.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #mokyklos
• #Panevėžys
• #pirkimai