Išskirtinės architektūros „Luminor“ bankas bus pardavinėjamas jau šeštajame aukcione. P. Židonio nuotr.

Ant prekystalio – bankų pastatai

Ant prekystalio – bankų pastatai

 

Panevėžio savivaldybei sugebėjus vieną po kito parduoti ilgai naujų šeimininkų laukusius mokykloms projektuotus pastatus, „stambiąją artileriją“ į prekybą leidžia ir verslas.

Aukštaitijos sostinėje jau kurį laiką bandoma parduoti savotiškomis miesto vizitinėmis kortelėmis virtusius dviejų bankų pastatus – valstybės saugomą kultūros paveldą Respublikos bei praeito amžiaus paskutinį dešimtmetį iškilusį modernų stiklinį pastatą J. Basanavičiaus gatvėje.

„Luminor“ banko pastatas su operacijų salės kupolą laikančiais 12 skulptūrinių atlantų, sukurtų vieno žymiausių Lietuvos skulptorių Juozo Zikaro, gruodį bus parduodamas elektroniniame aukcione.

Dabartinis dviejų aukštų pastato šeimininkas „Luminor“ bankas už jį prašo kiek daugiau nei 354 tūkst. eurų.

Aukciono administratorės Viltės Augūnaitės teigimu, pastatas pradėtas pardavinėti šių metų balandį ir skelbiamas aukcionas jau šeštasis. Kadangi pastatas turi saugotinų kultūros paveldo detalių, būsimam pirkėjui keliami reikalavimai tas vertybes išsaugoti.

„Susidomėjimas pastatu yra, tačiau dėl minėtų reikalavimų, nemažo pastato ploto (800 kv. m) ir skirtingų pirkėjų poreikių besidominčių juo skaičius yra ribotas. Iš patirties galime pasakyti, kad pusė metų tokio pastato pardavimo rinkoje Panevėžyje nėra ilgas laikas“, – komentavo V. Augūnaitė.

Pardavinėja visoje Lietuvoje

„Luminor“ dar šių metų balandį pranešė parduodantis 53 objektus visoje Lietuvoje. Tą patį mėnesį pradėti rengti ir aukcionai. Bankas motyvavo diegiantis naują veiklos modelį ir atsisakantis objektų, kurie nesukuria pridėtinės vertės banko veikloje.

Daugelis parduodamų bankų skyrių įkurti istoriniuose pastatuose, išsaugoję unikalų interjero paveldą.

Paveldo dalis

Istorinis banko rūmų pastatas Respublikos g. iškilo 1931 m. Sklypai banko statybai nupirkti iš dviejų žydų šeimų už 30 000 litų.

Rūmų, dabar pripažintų valstybės saugomais, statybos kainavusios 245 000 litų. Joms reikalingos plytos gabentos iš Šiaulių inžinieriaus J. Janavičiaus plytinės. Rūmuose buvo numatytos ne tik banko patalpos, bet ir butas jo direktoriui.

Praėjusių metų pradžioje SEB bankui savo padalinį perkėlus kitur, šis 1998-aisiais statytas modernus stiklo konstrukcijų pastatas vis dar ieško naujų savininkų.

Bebaigiant statybas buvusi pasirašyta sutartis su skulptoriumi J. Zikaru dėl 12 skulptūrų ir dviejų ornamentų sukūrimo. Šie pastato dekoratyviniai elementai kainavo 13 500 litų, o pats skulptorius turėjo savo lėšomis samdyti darbininkus. Banko erdvę iki šiol puošia J. Zikaro atlantai, o ant pastato fasado išlikęs ornamentinis pagražinimas su Vyčiu Respublikos gatvės fasade.

Užbaigus statybas, banko rūmai buvo apdrausti 300 000 litų.

1932 m. banko pastate pastatytas pirmasis telefono automatas Panevėžio mieste. Respublikos g. pastatas, išgarsintas J. Zikaro darbų, iki šiol yra vienas svarbiausių ir gražiausių Panevėžio statinių.

Žymi naujos statybos erą

Pirkėjo tebelaukia ir Panevėžio savotiška vizitine kortele tapęs, praėjusio amžiaus pabaigoje statytas buvęs SEB banko pastatas J. Basanavičiaus gatvėje.

Jį valdančios įmonės „Gene Panevėžys“ direktorės Lauros Kurtinaitytės teigimu, nors aktyvus pardavimas šiuo metu nevykdomas, neatsisakyta minties objektą perleisti į kitas rankas.

„Vieni kiti brokeriai žino, susidomėjusius įleidžiame apžiūrėti, bet šiuo metu aktyviai dirbame su kitais objektais, šitą kol kas palikom ramybėje“, – kalbėjo L. Kurtinaitytė.

Paskutiniame viešame aukcione už keturių aukštų, daugiau nei 2000 kv. m statinį buvo prašoma 750 tūkst. eurų. Dar anksčiau jo kaina siekė apie 900 tūkst. Eur.

Nepriklausomybės pradžioje veikusio Vilniaus banko užsakymu panevėžiečio architekto Valdo Klimavičiaus suprojektuotas administracinės paskirties statinys iškilo 1998-aisiais. Modernia architektūra Panevėžyje išsiskyręs administracinės paskirties pastatas tapo savotišku naujos statybų eros mieste simboliu.

Architektūrinė avantiūra

Nuo pat pirmųjų dienų jame veikė SEB bankas, praėjusių metų pradžioje savo padalinį perkėlęs kitur. V. Klimavičiaus teigimu, projektas kurtas paties banko užsakymu.

V. Klimavičius „Sekundei“ yra pasakojęs, jog šis projektas buvęs tikra avantiūra – iš pradžių netgi patiems užsakovams jo architektūrinė vizija pasirodė pernelyg utopinė ir neišpildoma. Nors praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Lietuvoje jau kilo pastatai stiklo sienomis, tačiau lenkto fasado berėme konstrukcija statinio dar nebuvo.

Vietinėje rinkoje net nebuvo gebančiųjų išpildyti tokią modernią architektūrinę viziją. Būsimąjį banko pastatą Panevėžyje statė profesionalai iš Estijos, stažavęsi Suomijoje.

Statinys kilo ant senų, sovietmečiu nebaigto statyti prekybos centro pamatų. Naujų įrengti nebuvo įmanoma dėl grunto specifikos – šioje vietoje būta 12 metrų pelkės.

Unikalaus pastato autorius yra prasitaręs, jog dabar jo kūrinys veikiausiai liko tetinkamas nugriauti – tokio masto statiniai šiandienos investuotojams nebėra patrauklūs.

Komentarai

  • OHO! Zikaro skulptūros kainavo net 5,5 procentus visos pastato statybos kainos! Padarai dar 18 tokių sočių užsakymų ir turi sau pinigų tokio pastato pasistatymui.

  • Keistuoli verslinyyyyke- o ar tamsta bent jau žinai, kas toks tas Zikaras???

    • Atsakyti
    • Pritariu. Zikaro darbų pigiomis kopijomis nepakeisi. Jei kas tarp moralinių ir materialinių vertybių deda lygybės ženklą, nieko čia nepakeisi

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų