Gražiausios šalies eglės varžytuvėse Panevėžys šįmet neatsilieka – su didmiesčių gražuolėmis aukštaičių žaliaskarė konkuruoja modernumu.

Ant kalėdinio podiumo – miestų eglės

Ant kalėdinio podiumo – miestų eglės

 

Kieno eglė gražesnė, kieno miestas įspūdingiau išpuoštas ir kiek kalėdinis grožis kainavo? Tokie klausimai artėjančių žiemos švenčių laukiančiam lietuviui jau tapo tokie pat tradiciniai, kaip Kūčių stalo patiekalai ar dovanų sąrašas draugams bei artimiesiems. Kalėdinės miestų varžytuvės sukūrė atskirą turizmo šaką – žmonės keliauja iš aikštės į aikštę, kad palygintų žaliaskares.

Jau visi didieji Lietuvos miestai įžiebė pagrindines kalėdines eglutes: Vilniuje puikuojasi karalienė, Kaune šventės atskrieja iš kosmoso, Šiauliai po streikų dėl nupjautų medžių į renovuotą aikštę grįžo su tradicine žaliaskare, Klaipėdos eglė sužibo auksu, Alytus rinkosi klasiką ir jaukumą, o Aukštaitijos sostinė – Panevėžys – žengė kartu su šiuolaikinėmis technologijomis.

Kunigaikščio Aleksandro paminklo pašonėje suspindusi deimantinė, geometrinėmis figūromis ir modernia įranga padabinta žaliaskarė ne tik graži. Ji dar ir pildo lankytojų norus per specialių įrenginį. Pakuždėjus į jį savo didžiausią svajonę eglutė lemputėmis duoda atsaką.

Dar daugiau staigmenų ši kalėdinė konstrukcija žada nuo gruodžio 20-osios, kai šalia pradės veikti interaktyvi fotostudija. Nusifotografavus prie eglės ir įkėlus nuotrauką į socialinius tinklus, vėliau ją bus galima gauti asmeniškai.

Modernumas kainavo pigiau

Moderni šiųmetė Panevėžio eglė kainavo 52 tūkst. eurų. Jos įžiebimo iškilmėms miestas skyrė apie 15 tūkst. eurų. Dar 60 tūkst. eurų kainavo miesto puošyba. Origami gervės, žvaigždės spindi Smėlynės, Vasario 16-osios, Respublikos, Vilniaus, Kranto ir A. Smetonos gatvėse. Pirmą kartą girliandomis papuoštas parkelis šalia Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus. Girliandomis suspindo ir Smėlynės g. tiltas.

A. Narkevičius iš dalies džiaugiasi dėl gražiausios eglės lenktyniaujančiais miestais. Tokios varžytuvės paskatino naują – kalėdinį – turizmą.

Šiųmetės puošmenos Panevėžiui kainavo maždaug 40 tūkst. eurų pigiau nei pernai, kai už jas buvo atseikėta 150 tūkst. Eur.

„Visi žiūri į bendrą sumą, bet nereikia pamiršti, kad nuo tų pinigų 21 proc. grįžta valstybei kaip PVM. Taigi pinigai šventėms nėra tokie, kokius matome“, – pabrėžė Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Arvydas Narkevičius.

Anot jo, daug maloniau kalbėti apie grožį ir estetiką, nei tam išleistus pinigus.

Tie patys dabintojai

Tokios kalėdinės eglutės kaip Panevėžio, pasak A. Narkevičiaus, tikrai nebus turėjęs joks kitas Lietuvos miestas. Žinia, viešuosius konkursus kalėdinei puošybai laiminčios įmonės ne vienoje vietoje panaudoja savo turimą šventinį arsenalą. Taip praėjusiais metais į Raseinius atkeliavo 2017-ųjų Kėdainių Kalėdos.

Panevėžio žaliaskarę šiemet dabino konkursą laimėjusi bendrovė „Lumidėja“. Ši įmonė pernai papuošė dvi vienodas kalėdines eglutes Kupiškyje ir Tauragėje, o Šalčininkuose buvo įkurdinusi eglę karalienę.

Klaipėdos eglutė.

Ta pati „Lumidėja“ šįmet Kalėdoms puošė ir Alytų. Šio miesto Savivaldybė eglės puošybai skyrė beveik 20 tūkst. eurų, šventinėms miesto puošmenoms – girliandoms išleido dar 12,3 tūkst. eurų. O daugiau nei 15 tūkst. eurų Alytus numatęs šventiniams renginiams. Be eglutės įžiebimo šventės, vyks Naujųjų metų fejerverkų fiesta, Kalėdų Senelio susitikimai savaitgaliais prie miesto eglės, atsisveikinimo su ja šventė.

Šįmet Dzūkijos sostinė Kalėdoms išleido maždaug 20 tūkst. Eur mažiau nei pernai.

Praėjusiais metais eglutės papuošimas Alytui kainavo 30 tūkst. Eur, miesto puošyba – 24 tūkst. eurų, šventiniai renginiai – 14 tūkst. eurų. Taigi 2018-ųjų Kalėdoms Dzūkijos sostinė buvo atseikėjusi 68 tūkst. Eur.

Ant Šiaulių eglės – angelai, snaigės ir meškiai

Šiaulių Kalėdos šiemet grįžo į renovuotą miesto aikštę. Čia jau stovi gausiai žvaigždėmis, snaigėmis, burbulais, sniego seniais, angelais, meškiukais ir girliandomis puošta žaliaskarė. Šiam grožiui Šiauliai išleido 49 tūkst. eurų. Dar 5 tūkst. eurų kainavo šventinių dekoracijų miesto aikštei nuoma, o 14 tūkst. Eur – eglutės įžiebimo šventė. Negana to, 12 tūkst. eurų šiauliečiai atseikėjo ir dar trims eglėms papuošti kitose miesto vietose. 4550 eurų teks pakloti už naujametį renginį ir fejerverkus.

Taigi Šiauliai šįmet žiemos šventes atšvęs už 84,5 tūkst. Eur.

Vilniaus ir Kauno eglutės.

Klaipėdos eglė užaugo sodyboje

Klaipėda ir šiais metais neatsisakė tradicijos priimti gyvą eglę dovanų iš savo gyventojų, ją užauginusių savo sodyboje. Uostamiesčio žaliaskarė papuošta gana įprastai – geltonų lempučių skraiste.

Miesto šventiniam papuošimui Klaipėdos savivaldybė skyrė 190 tūkst. Eur, pernai – 286 500 Eur. Savivaldybės viešųjų ryšių specialistės Aušros Lukauskienės teigimu, pernai buvo pirkti nauji papuošimai, taip pat kainavo šventinės zonos įrengimas Atgimimo aikštėje, kur buvo įkurta 100-o gyvų eglučių alėja, speciali šventinė iliuminacija.

Šįmet Klaipėdoje ant apšvietimo atramų prie gatvių iškabinta 256 papuošimais daugiau nei pernai. Iš viso uostamiesčio gatvėse sužibo daugiau nei 1,2 tūkst. kalėdinių dekoracijų.

O eglės įžiebimo, o taip pat kitiems kalėdiniams renginiams Klaipėda šįmet išleis 90 tūkst.Eur.

Kaune kosminės Kalėdos

Alytaus eglutė.

Kalėdinių eglučių gerbėjų širdis kasmet užburiantis Kaunas šiemet pasirinko kosmoso ir romano apie Mažąjį princą motyvais puoštas Kalėdas. Eglutei kauniečiai dekoracijas kūrė iš perdirbto plastiko. Pernykštę žaliaskarę puošę plastiko šiaudeliai buvo perdirbti ir panaudoti kuriant šiųmetės eglės kosmines figūras, tačiau tokia gražuolė Kaunui atsiėjo 61 tūkst. eurų.

Šalia išskirtinės žaliaskarės Kauno rotušės aikštėje įrengtuose nameliuose įsikurs prekybininkai, vyks edukaciniai užsiėmimai, veiks Kalėdų Senelio rezidencija bei paštas.

Rotušės aikštės papuošimui Laikinoji sostinė išleido 42 000 Eur, o Kalėdų renginiams, truksiantiems iki sausio 6 d. – 160 000 eur.

Sumos išskaidytos

Tarptautinių mastu ne kartą įvertinta Vilniaus kalėdinė eglė ir šiemet pasistengė nelikti nepastebėta užsienyje. Katedros aikštė sostinėje virto šachmatų lenta, kurios centre 27 m aukščio mėlyna ir sidabrine spalvomis padabinta šachmatų karalienės figūrą primenanti eglės konstrukcija. Ją supa stilizuoti pėstininkai, rikiai, bokštai ir žirgai, kalėdiniame šachmatų žaidime dalyvauja net katedros varpinė ir Gedimino bokštas. Kiek visa tai kainavo Vilniui, jo miesto Savivaldybė informacijos nepateikė.

„Niekas jums tikslios Kalėdų kainos nepasakys, nes viskas yra išskirstyta tam tikroms sritims, paslaugoms. Manau, Vilnius pasipuošė už 200–300 tūkst. eurų“, – spėja Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialistas A. Narkevičius. Jis tikina, kad lyginti miestų išleistas lėšas Kalėdoms net neverta.

Šiaulių eglutė.

Galų gale, anot jo, reikia džiaugtis šventėmis, o ne varžytis.

„Atėjo šventinis laikas, pasidžiaukime, ką turime. Juk ir gatvėse vieni namai labiau papuošti, kas neturi pinigų, pakabina mažiau girliandų. Bet ar reikia visus lyginti ir vienus aukštinti, o kitus išjuokti?“ – retoriškai klausia specialistas.

Vis dėlto A. Narkevičius iš dalies džiaugiasi lenktyniaujančiais miestais. Tokios varžytuvės paskatino naują – kalėdinį – turizmą. Žmonės ėmė planuoti keliones, kad pamatytų kuo daugiau Lietuvos kalėdinių žaliaskarių.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų