Verslui smogusios krizės pasekmes jau pajuto ir Savivaldybė – per pirmąjį šių metų pusmetį į Panevėžio iždą surinkta 2,3 mln. eurų mažiau pajamų, nei planuota. P. Židonio nuotr.

Ant biudžeto ir paramos svarstyklių

Ant biudžeto ir paramos svarstyklių

 

Daugiau nei pusantro tūkstančio Panevėžio įmonių COVID-19 įstūmė į gilią duobę. Jas iš ten traukti bando tiek valstybė, tiek Savivaldybė. Pastarajai ir pačiai dar reikia galvoti apie būsimų metų biudžetą, nes jis jau dabar gerokai atsilieka nuo plano.

„Karantinas, kaip ir bet kokie kiti griežti apribojimai, paprastai niekada nepraeina be pasekmių. Tai atsiliepė ir renkamam Panevėžio biudžetui. Turėjome sunkų etapą. Gal jis jau ir išgyventas, bet vis dar sudėtinga“, – pripažįsta Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Per pirmąjį šių metų pusmetį krizė Savivaldybės planuota biudžetą apkarpė jau 8 proc. Taigi į miesto iždą surinkta 2,3 mln. eurų mažiau pajamų, nei planuota.

Panaši situacija ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose. Finansų ministerija įspėja, kad savivaldybių biudžeto deficitas iki metų pabaigos gali pasiekti ir 12 proc. Jeigu atsiristų antroji koronaviruso banga, padariniai gali būti dar prastesni.

„Panevėžyje labai blogai kol kas nėra, tikimės, kad situacija taisysis. Bet apsidrausdami dėl ateities stengiamės naudotis valstybės dotacijomis pagal COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą“, – teigė direktorius.

Iš papildomų valstybės lėšų šiais metais Panevėžio savivaldybė numačiusi darbų infrastruktūros sektoriuje: intensyviau tvarkyti gatves, remontuoti mokyklas, sporto maniežą ir kt.

Be to, Panevėžys žada nepraleisti kvietimo dalyvauti švietimo rėmimo programoje, kurios lėšas panaudotų kuriamo STEAM centro patalpoms, mokyklų signalizacijoms įrengti.

„Skubame atlikti tokius darbus ir apsidrausti, jeigu kartais turėtume sunkumų kitais metais. Kadangi nesurenkame planuoto biudžeto, savaime suprantama, kažko teks atsisakyti, ir tai visų pirma turėtų kristi ant infrastruktūros srities“, – įspėja T. Jukna.

T. Juknos teigimu, nesurinkus planuotų įplaukų į miesto biudžetą, pirmiausia tektų karpyti lėšas infrastruktūrai. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Lengvina mokesčius

Nemaža našta Panevėžio biudžetui užgulė ir dėl karantino nukentėjęs verslas. Valstybinės mokesčių inspekcijos vis dar tebeaugančiame sąraše jau – 65 tūkst. nukentėjusių Lietuvos įmonių, o Panevėžyje – apie 1,6 tūkst.

Aukštaitijos sostinėje, Savivaldybės duomenimis, dabar registruota apie 3500 veikiančių įmonių, maždaug tiek buvo ir metų pradžioje. Kurie šių ūkio subjektų tebedirba visu pajėgumu, sunku pasakyti.

Savivaldybė kartu su miesto Verslo taryba sudarė planą, kaip padėti vietos verslininkams, nukentėjusiems dėl karantino.

Jau rugpjūtį miesto Tarybos posėdyje Savivaldybės administracija politikams rengiasi pateikti svarstyti siūlymą – iki šių metų pabaigos trečdaliu sumažinti metinius nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčius dėl karantino nukentėjusioms miesto įmonėms.

Dar daliai verslo objektų Savivaldybė sutiko padėti ir palengvinti savo negyvenamųjų patalpų nuomos mokestį. Kavinėms leista paslaugas viešosiose vietose teikti nemokant rinkliavos.

Skaičiuojama, kad bendra numatyta parama verslui miesto kišenę palengvins visu milijonu eurų.

„Esame tokioje situacijoje: viena vertus, reikia padėti verslui, kita vertus, reikia ir miestui surinkti biudžetą“, – sako T. Jukna.

O Panevėžio verslas, pašnekovo teigimu, norėtų dar daugiau.

Eksportas krito perpus

„Savivaldybės parama – geranoriškas miesto žingsnis. Bet mes siūlėme didesnes jos apimtis, deja, miesto biudžetas daugiau neleidžia“, – atkreipia dėmesį Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) direktorius Visvaldas Matkevičius.

Anot jo, be Savivaldybės sumažintų mokesčių nukentėjusioms įmonėms, diskusijų verta ir atliekų išvežimo rinkliava.

„Mūsų siekiai būtų didesni, bet, laimė, nors kiek judame priekį. Per karantiną viskas atrodė kaip pasaulio pabaiga, o dabar kažką jau darome“, – tvirtina apskrities įmones buriančios organizacijos atstovas.

Pasak V. Matkevičiaus, net ir praėjus pusantro mėnesio po karantino, Panevėžio regiono verslo padėtis vilčių per daug neteikia. Labiausiai nukentėjusio sektoriaus – eksporto – apimtys, Panevėžio PPAR duomenimis, apskrityje galėjo kristi 30–50 proc.

Net įmonės, kurioms per pandemijos įkarštį gabenti prekes į užsienį sekėsi geriau, dabar jaučia sąstingį. Mat ligos protrūkis Lietuvoje kontroliuojamas, bet kai kuriose šalyse dar nepasiekė piko. Iš jų mažėja užsakymų, stringa tiekimas lietuviams reikalingų medžiagų.

Prašys mažesnio PVM

Kad ir kaip skatinamas vietinis turizmas Lietuvoje, itin prasta, V. Matkevičiaus teigimu, viešbučių, maitinimo paslaugas teikiančių įmonių būklė. Dėl jų Panevėžio PPAR kartu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija žada kreiptis į Vyriausybę ir siūlyti šioms paslaugoms PVM sumažinti iki 9 proc.

„Esant apribotam tarptautiniam judėjimui bei saviizoliacijai atvykstant iš kai kurių šalių, kavinės, restoranai, viešbučiai toliau klimpsta į krizę. Todėl siūlysime palaikyti mūsų prašymą, kad ir kaip Vyriausybė spyriosis“, – kalbėjo V. Matkevičius.

Anot jo, įmonės pripažįsta, kad tai, kas dabar daroma valstybės mastu gelbstint verslą, naudinga – pagalba mokant už prastovas, gaunant subsidijas darbuotojų atlyginimams išties svarbi. Tačiau biurokratija teikiant paramos dėl karantino pasekmių prašymus verslininkus varo į neviltį.

„Labai daug laiko sugaištama, labai daug popierizmo“, – pabrėžė V. Matkevičius.

Net ir pasibaigus karantinui, gyventojai bei darbdaviai gali pasinaudoti valstybės parama. Kol tęsiasi ekstremali situacija, galima skelbti prastovas darbuotojams ir gauti subsidijas jų darbo užmokesčiui, o darbuotojams dirbant – kreiptis dėl šešių mėnesių trukmės subsidijų.

Komentarai

  • Sumažins atliekų išvažimo mokestį verslui, tada turės didinti šį mokestį gyventojams. Ar bus teisinga?

    • Atsakyti
  • Karantinas: verslininkas sėdi Lietuvoje, darbuotojas sėdi Lietuvoje.
    Ne karantinas: darbuotojo atostogos kaimelyje, verslininko atostogos Balyje.

    • Atsakyti
  • Verslas gaus lengvatų – jam karantino pasekmės bus padengtos. Biudžetas negaus planuotų pajamų – kentės visi panevėžiečiai.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų