Anglų moka geriau nei lietuvių

Anglų moka geriau nei lietuvių

Pradėję paskutiniuosius mokslo metus, abiturientai jau pasirinko, kuriuos brandos egzaminus planuoja laikyti.

Populiariausiųjų trejetas nesikeičia jau kiek metų: lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba, matematika. Ryški įdomi tendencija – pasirenkančiųjų valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą jau ne pirmus metus yra mažiau nei anglų. Blėsta ir istorijos populiarumas, tačiau šiemet Panevėžyje itin išaugo skaičius norinčiųjų laikyti rusų kalbos egzaminą.

Aukštaitijos sostinės mokyklose paskutinius mokslų mėnesius skaičiuoja 1 156 abiturientai. Kad gautų brandos atestatą, jiems privalu išlaikyti du brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktinai.

Laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą šiemet pasirinko 68 proc. Panevėžio abiturientų, mokyklinį – 32 proc. O štai populiariausią anglų kalbos valstybinį egzaminą laikyti panoro net 73 proc. abiturientų. Pernai tokių buvo dviem procentais daugiau. Iš laisvai pasirenkamų dalykų antroje vietoje pagal populiarumą yra valstybinis matematikos egzaminas. Jį šiemet laikys dviem procentais daugiau moksleivių nei pernai – 62 proc.

Geriausiai išlaikomas

Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus specialistė Minolė Petronytė-Kairienė mano, kad galima tik nuspėti, kodėl valstybinis anglų kalbos egzaminas jau kurį laiką populiaresnis nei gimtosios kalbos. Juolab kad šių metų abiturientai, norintys įstoti į valstybės finansuojamas vietas kolegijose ar universitetuose, jau neprivalo išlaikyti užsienio kalbos egzamino. Vietoje jo galėjo laisvai rinktis kitą.

„Galbūt anglų kalbos egzaminą moksleiviai renkasi kaip didesnę tikimybę, kad išlaikys? Šio egzamino neišlaikymo procentas visada labai žemas – Panevėžio mieste jo neįveikia vos iki 1 proc. abiturientų. O valstybinių lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų kiekvienais metais neišlaiko daugiau nei 10 procentų“, – sako M. Petronytė-Kairienė.

Neišlaikius valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, per pakartotinę sesiją jį galima perlaikyti kaip mokyklinį.

Populiarėja rusų kalba

Iš to, kaip abiturientai renkasi brandos egzaminus, peršasi išvada, jog Panevėžyje blėsta jaunimo domėjimasis istorija. Besirenkančiųjų šį egzaminą kasmet mažėja 1–2 proc. M. Petronytė-Kairienė spėja, kad taip galbūt nutinka dėl mažėjančio socialinių mokslų populiarumo – istorijos egzaminas tampa nebe toks reikalingas stojant. Šiais metais jį pasirinko laikyti 34 proc. moksleivių, nors pernai jų buvo 36 proc.

Biologijos egzaminui ruošiasi 29 proc. miesto moksleivių. Kitų gamtos mokslų žinias per egzaminą pasitikrins dar mažiau abiturientų: fizikos – 12 proc., chemijos – 5 proc., geografijos – 9 proc. Tiek pat laikančiųjų šių dalykų egzaminus būta ir pernai. Nors technologijos veržte veržiasi į kasdienį gyvenimą, informacinių technologijų egzaminas nėra tarp populiariausiųjų. Jį laikys 12 proc.

Mažiausiai abiturientus domina nebepopuliarių užsienio kalbų egzaminai. Prancūzų kalbos šįmet nepasirinko nė vienas dvyliktokas, vokiečių kalbos egzaminą laikys vos 0,3 proc.

Tačiau šiųmečiai abiturientai švietimo strategus nustebino palankumu rusų kalbai. Jos valstybinį egzaminą rinkosi laikyti 3 proc. Panevėžio abiturientų. Pasak M. Petronytės-Kairienės, pernai jį laikė tik 9 panevėžiečiai, o šiemet triskart daugiau – net 30. Kodėl taip šoktelėjo rusų kalbos populiarumas, atsakymo ieško ir švietimo specialistai.

„Sudėtinga atsakyti. Galbūt šie abiturientai savo ateitį sieja su slavų filologija ir egzaminas bus reikalingas stojant. Vaikai dabar ieško išskirtinių, įdomių studijų“, – svarsto M. Petronytė-Kairienė.

Susidėjo saugiklius

Panevėžio rajone egzaminų tendencijos panašios. Čia šiemet brandos egzaminus laikys 155 abiturientai – 6-iais daugiau nei pernai. Ir rajone populiariausias valstybinis brandos egzaminas yra anglų kalbos. Jį planuoja laikyti 128 abiturientai, matematiką – 117, valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros – 111 (44 – mokyklinį). Panaši situacija buvo ir praėjusiais mokslo metais.

„Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas ir galima pasirinkti – valstybinį ar mokyklinį laikyti. Dalis abiturientų renkasi aukštesnę kartelę, kad neišlaikę valstybinio, per pakartotinę sesiją galėtų perlaikyti jau kaip mokyklinį. Tai – savotiškas saugiklis, dėl to drąsiau ir renkasi“, – mano rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Ilona Čingienė.

Rajone taip pat mažėja besirenkančiųjų istorijos egzaminą. Šiemet tokių bus 54, biologijos egzaminą laikys 52, informacines technologijas pasirinko 16, fiziką – 14, chemiją – 4 mokiniai. Po kelerių metų pertraukos šiemet atsirado ir vienas kandidatas laikyti rusų kalbos egzaminą.

Komentarai

  • Juk mūsų švietimo sistema to siekė 30 metų. Ir pasiekė. Čia kaip prie baudžiavos: lietuviškai šnekėjo tik mužikai. Visi kiti lenkiškai. Tas pats buvo prie caro ir sovietmetyje. Lietuvis prie visko svetimo prisitaiko. Tik savi marškiniai per ankšti.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų